REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Liepos 2 d. 12:13

Olegas Truchanas – šiaulietis, tapęs Australijos legenda

Šiauliai

Ole­gas Tru­cha­nas plau­kia sa­va­dar­be ka­no­ja Gor­do­no upe Tas­ma­ni­jo­je. 1960 m. (Nuot­rau­ka iš Mel­vos Tru­cha­nas šei­mos rin­ki­nio)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


271609

Tokio pavadinimo paroda birželio 30 d. 14 val. atidaryta Venclauskių namuose-muziejuje. Ji veiks iki rugsėjo 17 d. Ši paroda skirta šiauliečio buriuotojo, fotografo, gamtosaugininko ir Tasmanijos tyrinėtojo Olego Truchano (1923–1972) gimimo šimtmečiui ir pasakoja apie jo gyvenimą ir darbus Lietuvoje, Šiauliuose (nuo 1923 iki 1944 m.), Vokietijoje, Bavarijoje (nuo 1944 iki 1948 m.), ir Australijoje, Tasmanijoje (nuo 1949 iki 1972 m.).

Šis lietuvis, dar gyvas būdamas, tapo legenda, savo veikla ir darbais sugebėjęs apginti nuo sunaikinimo Tasmanijos gamtą, miškus, upes ir ežerus. Jo gyvenimas ir pasiekimai tapo žinomi ne tik Australijoje, bet ir visame pasaulyje.

O. Truchanas kartu su tėvais ir seserimi Nina Truchanaite gyveno Šiauliuose, Padirsių gatvėje. 1930–1934 m. mokėsi pavyzdinėje pradžios mokykloje prie Šiaulių mokytojų seminarijos. Ją baigęs, tęsė mokslus Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurią baigė 1941 m. Gimnazijoje buvo stropus, domėjosi geografija, literatūra, matematika. Jis žavėjosi kelionėmis, geografija, galėjo valandų valandas pasakoti apie tolimus kraštus, papročius, istoriją. Olegas užsiiminėjo plaukimu, fotografija, laisvalaikiu darydavo sudėtingus burlaivių modelius. 1940 m. susidomėjo buriavimu, buvo jūrų skautas. 1942 m. įstojo į Šiaulių buriuotojų klubą, lankė buriuotojų kursus. 1942 ir 1943 m. dalyvavo buriuotojų varžybose Rėkyvos ežere, tapo nugalėtoju olimpinių jolių lenktynėse.

1944 m. spalio mėnesį pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją. Karo pabaigą sutiko Bavarijoje, Bamberge, perkeltųjų asmenų (DP) stovykloje. 1946 m. Miunchene pradėjo studijuoti teisę UNRRA universitete. 1947 m. uždarius Miuncheno UNRRA universitetą, Olegas persikėlė į Garmišo-Partenkircheno DP stovyklą. Čia jis gyveno, lankė plaukimo treniruotes, slidinėjo Bavarijos Alpėse, daug fotografavo. 1946–1948 m. organizavo išvykas į Bavarijos Alpes ir žymesnes Vokietijos vietoves, fotografavo Bavarijos gamtą, dalyvavo fotografų parodose.

1949 m. vasarį O. Truchanas iš Vokietijos emigravo į Australiją. Dirbo pagal darbo sutartį Risdono cinko fabrike Tasmanijoje. Apsigyveno salos sotinėje Hobarte. 1956 m. su australe Melva Janet Stocks sukūrė šeimą, pasistatė namus, susilaukė trijų vaikų: dukrų Anitos ir Rimos, sūnaus Nikolo. Tasmanijoje sportavo, keliavo, buriavo, plaukiojo su kanoja.

O. Truchanas Tasmanijoje tapo žinomu dėl savo viešų paskaitų gamtosaugos temomis, demonstravo skaidres ir nuotraukas apie nepaliestas šios salos vietas, kvietė jas išsaugoti. Jo pagalbininkas, ginant Australijos gamtą, buvo fotoaparatas. Iki 1967 m. jis buvo sukaupęs per 30 tūkst. nuotraukų ir skaidrių, kurias vėliau planavo pateikti įvairiuose leidiniuose ir albumuose. 1967 m. Hobarte įvyko didžiulis gaisras, kuris sunaikino visą jo fotoarchyvą, todėl jis vėl atnaujino žygius po salą.

Ir po gaisro O. Truchanas tęsė savo keliones po Tasmaniją, plaukė po šios salos upes su savadarbe kanoja. 1972 m. sausio 6 d. kelionėje po Gordono upę, jis, smarkios srovės pagautas, įkrito į vandenį ir, prispaustas prie paskendusio medžio šakų, nebegalėjo iškilti į paviršių, žuvo.

O. Truchanas savo gyvenimą paskyrė gamtai saugoti. Jis teigė, kad „žmogus ir gamta yra neišskiriama visuma, ją būtina ne užkariauti, bet ginti ir saugoti“. Šiam principui jis buvo ištikimas visą savo gyvenimą. O. Truchano atminimas saugomas Australijoje ir Lietuvoje.

Jo vardu pavadinti Australijos kalnai, gamtos draustiniai, keliautojų nameliai, skautų stovyklos Australijoje. Jam skirtos knygos „The World of Olegas Truchanas“ (1975), „Olegas Truchanas – Lietuvos ir Australijos legenda“ (2011), dokumentiniai filmai: „The Spirit of Olegas“ (1975), „Wildness“ (2003) ir kt.

O. Truchano vardas suteiktas vienai iš gatvių Šiauliuose, geografijos kabinetui Juliaus Janonio gimnazijoje, Rėkyvos ežere rengiamos tradicinės buriuotojų regatos O. Truchano taurei laimėti.

Nuot­rau­ka iš Mel­vos Tru­cha­nas šei­mos rin­ki­nio

Olegas Truchanas buvo jūrų skautas, buriuotojas, plaukikas, dalyvavo Šiaulių miesto ir Lietuvos plaukimo ir buriavimo varžybose, tapo olimpinių jolių varžybų nugalėtoju, 1940 m. buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinę.

1923 09 22 – gimė Šiauliuose, tarnautojų Eduardo Truchano (1887–1959), kilusio iš Ukrainos, ir Tatjanos Truchanienės (1900–1976), pagal tėvų tautybę ukrainietės, gimusios Šiauliuose, šeimoje.

1944 – dalyvavo ties Seda vykusiame pasipriešinimo mūšyje prieš sovietų armiją.

1944 10 – pasitraukė į Vokietiją, Bambergą.

1946 – Bavarijoje susidomėjo fotografija.

1946–1947 – mokėsi Miuncheno UNRRA universiteto Teisės fakultete.

1946–1947 – dalyvavo kalnų žygiuose po Bavarijos Alpes.

1947 – laimėjo prizą už nuotrauką Vokietijos fotografų konkurse.

1948 – gyveno Garmišo-Partenkircheno perkeltųjų asmenų (DP) stovykloje.

1949 01 24 – iš Neapolio (Italija) laivu „Nea Hellas“ išplaukė į Australiją.

1949 02 23 – atvyko į Australiją, Melburną, įsikūrė Bonegilos DP stovykloje.

1951 – pradėjo dirbti tarnautoju „Hydro Electric Commission“ Hobarte.

1952 – vienas pats užkopė į sunkiai pasiekiamą Federacijos viršūnę Tasmanijoje.

1956 01 21 – Lonsestone (Tasmanija) sukūrė šeimą su Melva Janet Stock.

1968 – dalyvavo gamtosauginiame judėjime, išsaugant Pederio ežerą Tasmanijoje.

1972 01 06 – žuvo, plaukdamas kanoja Gordono upe Tasmanijoje.

1975 m. Australijos gamtos apsaugos fondas išleido Makso Anguso parengtą albumą „The World of Olegas Truchanas“ („Olego Truchano pasaulis“).

1976 m. gegužę Hamerslio kalnagūbrio Vakarų Australijoje viršūnė (1 350 m), esanti į pietvakarius nuo Tomo Praiso miestelio, pavadinta O. Truchano vardu (Mount Truchanas).

1977 m. Viktorijos nacionalinis muziejus patvirtino, kad O. Truchano vardu pavadintas vabzdžių būrys – nanoplectrus truchanasi sp. n.

1978 m. Australijos televizijos kompanija ABC-TV sukūrė dokumentinį televizijos filmą „Spirit of Olegas“ („Olego dvasia“), pasakojantį apie O. Truchano gyvenimą ir gamtosauginę veiklą Tasmanijoje.

1983 m. Australijos kanojininkų federacija įsteigė O. Truchano vardo kasmetį prizą.

1983 m. išleistame Šiaurės Vakarų Tasmanijos žemėlapyje įrašyta, kad O. Truchano vardu pavadinta 629 m aukščio kalva (Olegas Bluff) bei tūkstantmečių pušų draustinis (Truchanas Huon Pine Reserve).

1993 m. kovo 18–20 ir 25–27 dienomis viename iš Australijos sostinės Kanberos teatrų įvyko spektaklio „Vienatvė mano motina“ premjera. Spektaklis pasakoja apie lietuvį O. Truchaną, jo gyvenimą ir žygius.

2003 m. Australijos kompanija „Film Australia“ sukūrė beveik valandos trukmės dokumentinį filmą „Wildness“ („Neištirtas kraštas“). Šis filmas pasakoja apie du žymiausius Tasmanijoje gyvenusius fotografus: keliautoją ir gamtosaugininką O. Truchaną ir jo mokinį – latvį fotografą ir keliautoją Peterį Dombrovskį (1945–1996).

2007 m. Australijos kompozitoriai Džeinė Tompson ir Džeimsas Rigbis sukūrė dainą „Olegas“, skirtą O. Truchano atminimui. Kitą dainą O. Truchano atminimui sukūrė Bruce Watson.

2007 m. Tasmanijos kompozitorius Constantine Koukias sukūrė operą „Olegas“ (libretas Natašos Cicos), kurioje pasakojama apie legendinį O. Truchano gyvenimą ir darbus.

Nuo 2003 m. kasmet vyksta tarptautinė Rėkyvos buriavimo regata Olego Truchano vardo taurei laimėti, 2006 m. Rėkyvos gyvenvietėje prie kelio, vedančio į Šiaulių buriavimo klubo bazę, atidengtas tautodailininko Z. Lažinsko išdrožtas koplytstulpis, skirtas O. Truchano atminimui.

2007 m. spalio 25 d. Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimu miesto vakarinėje dalyje nauja gatvė pavadinta O. Truchano vardu. 2008 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos geografijos kabinetui suteiktas O. Truchano vardas, šioje gimnazijoje kas dveji metai rengiamos respublikinės moksleivių gamtosauginės konferencijos ir kt. 2011 m. „Minties“ leidykla išleido J. Nekrašiaus knygą „Olegas Truchanas – Lietuvos ir Australijos legenda“.

Truchanasel-kvietimas



REDAKCIJA REKOMENDUOJA