Odos specialistė: 5 taisyklės, norintiems išvengti odos problemų šaltuoju periodu

Odos specialistė: 5 taisyklės, norintiems išvengti odos problemų šaltuoju periodu
Lietuva
Pexels.com nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Prasidėjęs šildymo sezonas – tikras iššūkis mūsų odai. Sausas, šiltas oras patalpose ir žvarbus bei vėjuotas oras lauke – tai kontrastas, kuris gali stipriai nualinti odą. Todėl jeigu ima kamuoti dehidratuotos odos požymiai – tempimas, šerpetojimas, pleiskanojimas, niežėjimas ar net skausmas – svarbu reaguoti nedelsiant. Odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė atskleidė, kas lemia odos išsausėjimą ir kokių pagalbos priemonių pravartu imtis.

Kodėl prasidėjus šildymo sezonui jūsų oda linkusi labiau sausėti? Anot O. Ramanauskaitės, didžiausiu kaltininku laikomas pernelyg sausas patalpų oras.

„Panašiai kaip oro kondicionavimas, centrinis šildymas sumažina ore esančią drėgmę. Tai sudaro palankias sąlygas odos sausėjimui ar net dehidratacijai. Situaciją pablogina ir dėl patalpų šildymo atsiradęs vidaus ir lauko temperatūrų kontrastas. Tai gali veikti mūsų kapiliarų tinklą ir plėsti kraujagysles. Rezultatas – labiau matomi įvairūs odos netobulumai, išryškėjusi aknė ar rožinė“, – sako odos priežiūros specialistė.

Pagrindiniai išsausėjusios odos požymiai – jaučiamas odos tempimas, pleiskanojimas, sudirgimas ir šerpetojimas. Gali atsirasti ir alerginės reakcijos, niežėjimas. Oda papilkėja, išryškėja raukšlelės, įtrūkimai. „Šie simptomai būdingi nebūtinai tik veido odai. Išsausėjimas gali kamuoti ir tokias kūno vietas kaip alkūnės ar keliai, lūpos, delnai, blauzdos“, – teigia specialistė.

Tačiau O. Ramanauskaitė teigia, kad tinkamai reaguojant odos būklę galima pagerinti. Specialistė dalijasi penkiais svarbiausiais žingsniais, kurie gali padėti užkirsti kelią odos išsausėjimui ir dehidratacijai.

1. Mažinkite vandens temperatūrą duše

Jeigu mėgstate pasilepinti ilgu ir karštu dušu ar mirkti karštoje vonioje, galite daryti meškos paslaugą savo odai. 

„Karšto vandens pH yra labiau šarminis, o mūsų odos pH – rūgštinis. Šis kontrastas mūsų odai nepalankus, gali ją sausinti ir dirginti. Tam, kad išvengtumėte nemalonaus sausėjimo, pabandykite šiek tiek sumažinti vandens temperatūrą ir prauskitės trumpiau. O po prausimosi nepamirškite odą tinkamai sudrėkinti ir pamaitinti, taip atstatydami jos apsauginį sluoksnį“, – teigia specialistė.

2. Peržiūrėkite ir atnaujinkite savo kosmetinės turinį

Anot O. Ramanauskaitės, dažna klaida, kurią daro daugelis gyventojų – tų pačių odos priežiūros priemonių naudojimas tiek žiemą, tiek vasarą. 

„Šaltuoju metų periodu pravartu peržiūrėti savo kosmetinę ir pakeisti joje esančius gelinės tekstūros kremus į riebesnes, kreminės tekstūros priemones. Geliniai kremai yra lengvesni, nekemša porų, todėl puikiai tinka vasarą. Tačiau tokios priemonės mažiau gelbsti šaltuoju periodu, nes gali nepakankamai sudrėkinti ir pamaitinti odą, nesudaryti tinkamo apsauginio sluoksnio. Oda gali tapti neatspari išorinių dirgiklių poveikiui, jos lipidinis barjeras pažeidžiamas, todėl ji gali dehidratuoti“, – sako odos priežiūros specialistė.

Šaltuoju laikotarpiu papildykite savo kosmetinę priemonėmis, kuriose yra skvaleno, taukmedžio sviesto. Taip pat riebiųjų rūgščių, kurių gausu tokiuose augaliniuose aliejuose kaip nakvišų, saulėgrąžų, simondsijų. Odos drėgmės balansą padeda palaikyti ir neleidžia odai dehidratuoti šlapalas, natrio PCA, hialurono rūgštis, pieno rūgštis, sorbitolis, glicerinas, alavijas ir niacinamidas.

„Tačiau priežiūros priemones svarbu rinktis ir pagal savo odos būklę, jos tipą ar problematiką. Jeigu dvejojate, kas jūsų odai tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ specialistais internetu arba telefonu“, – teigia O. Ramanauskaitė

3. Švelniai nušveiskite odą

Nors gali atrodyti, kad šveitimas šaltuoju sezonu tik sudirgins jautrią ir išsausėjusią odą, O. Ramanauskaitė teigia, kad tai – mitas.

„Jei nešveisite odos reguliariai, gali didėti jos raginis sluoksnis, paviršiuje kauptis negyvos ląstelės, todėl poros gali kimštis. Dėl šios priežasties drėkinančios ar maitinančios priemonės negalės prasiskverbti ir atstatyti natūralų odos drėgmės balansą. Todėl švelnus šveitimas šaltuoju laikotarpiu taip pat svarbus kaip ir kitais metų laikais. Rekomenduojama šveisti veido ir kūno odą kartą ar du per savaitę“, – sako specialistė.

Tačiau jeigu jūsų oda itin jautri, labai svarbu pasirinkti švelnų ir natūralų šveitiklį. O. Ramanauskaitė atkreipia dėmesį į enzyminius ir fermentinius šveitiklius, kurie švelniai pašalina negyvas odos ląsteles, nepažeisdami jos apsauginio barjero. Jie yra tinkami visiems odos tipams, nes nedirgina ir nepalieka tempimo jausmo.

Taip pat specialistė pataria netrinti odos šiurkščiais rankšluosčiais, tik švelniai ją nusausinti.

„Medžiagos, su kuriomis mūsų oda liečiasi kasdien – labai svarbios. Todėl siūlyčiau veido odą sausinti švelniai, naudojant vienkartines servetėles. Taip pat svarbu atidžiai rinktis ir patalynės medžiagą, pavyzdžiui, šilką, kuris sumažina trintį, sugeria mažiau drėgmės iš odos kitaip nei medvilnė, todėl nepažeidžia odos barjero ir padeda išvengti drėgmės praradimo“, – teigia O. Ramanauskaitė.

4. Papildykite organizmą gerai odos būklei būtinomis medžiagomis

Ne mažiau svarbu drėkinti ir maitinti odą ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus. Pilnavertė ir subalansuota mityba – raktas į stangrią, stiprią ir aplinkos poveikiui labiau atsparią odą.

„Rekomenduoju į savo mitybos racioną įtraukti maisto produktų su vitaminais A, C ir E, kurių gausų lapinėse daržovėse, paprikose, sėklose ir riešutuose. Taip pat svarbus vitaminas D, kurio trūkumas gali lemti odos sausėjimą. Nepamirškite vartoti riebios žuvies, kuri praturtins jūsų organizmą ir omega-3 riebalų rūgštimis, taip pat būtinomis jūsų odos sveikatai“, – teigia specialistė.

Sausa, pleiskanojanti oda gali reikšti ir mikroelemento cinko trūkumą. Jo atsargas atstatyti gali padėti moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, kietieji sūriai, žuvis ir mėsa, taip pat avižiniai dribsniai ir lęšiai. Priešingą poveikį gali daryti kava, arbata, alkoholiniai gėrimai, cukrus – jie gali turėti įtakos odos dehidratacijai.

„Taip pat odos stangrumui ir drėgmei būtinas kolagenas. Jo galima gauti vartojant kokybišką kaulų sultinį, kuriame gausu baltymų ir gerųjų riebalų. Kiaušiniai, citrusiniai vaisiai ir česnakai taip pat skatina kolageno sintezę organizme. Galiausiai, siekiant išvengti odos dehidratacijos, reikėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens“, – teigia internetu ir telefonu konsultuojanti odos priežiūros specialistė.

Tiesa, pakankamą svarbiausių medžiagų kiekį gauti su maistu dažnai gali būti sudėtinga. Todėl, esant jų trūkumui, galite į pagalbą pasitelkti maisto papildus odai, taip padėdami sustiprinti odos atsparumą išoriniams dirgikliams.

5. Papildomai drėkinkite patalpas

Patalpų šildymas sumažina jose esančią drėgmę, todėl jūsų tikslas – šį drėgmės balansą atstatyti. Tam į pagalbą galite pasitelkti papildomus patalpų drėkintuvus.

„Šaltuoju sezonu pravartu patalpų drėkintuvą turėti tiek namuose, tiek ir darbe. Kitas būdas – pripildyti karščiui atsparius dubenėlius vandeniu ir padėti juos ant radiatorių ar šildomų grindų. Garuodamas vanduo suteiks patalpai papildomos drėgmės. Tai gali palengvinti ne tik jūsų odos, bet ir sausėjančių akių būklę“, – teigia odos priežiūros specialistė.

Taip pat į pagalbą galite pasitelkti veido dulksną – purkškite ją kelis kartus per dieną, esant poreikiui, ypač kai pajaučiate pirmuosius odos tempimo ar sausumo simptomus. Šiose priemonėse galite ieškoti tokių sudedamųjų dalių kaip hialurono rūgštis, natrio PCA, pieno rūgštis, terminis šaltinio vanduo.