Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Gruodžio 12 d. Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose kvietimu Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Dalia Dyrienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jurėnienė ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas dalyvavo Notigalės mūšyje žuvusių laisvė kovotojų 75-ųjų metinių minėjime Pandėlyje.
Jo metu Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje už žuvusiuosius aukotos Šv. Mišios. Pandėlio kapinėse prie naujai atidengtos atminimo lentos ir prie Pandėlio malūno šulinių – partizanų išniekinimo vietos, dalyviai padėjo atminimo vainikus. Vėliau minėjimas persikėlė prie šiemet atnaujinto Notigalės bunkerio Kupiškio rajone.
Notigalės mūšis
1946 m. rudenį Notigalės pelkių saloje buvo įrengtas Vytauto apygardos Algirdo kuopos Šarūno rinktinės „Bermono pulko“, sudaryto iš Pandėlio apylinkių vyrų, bunkeris.
1946 metų gruodžio pradžioje MVD Rokiškio aps. skyrius sistemingai gaudavo iš agento Paukštelio pranešimus, kad Pandėlio vlsč. pelkėtame Notigalės miške, bunkeryje, slepiasi partizanai. 1946 m. gruodžio 12 d., remiantis jau žinomais duomenimis ir MGB agentui parodžius, bunkerį apsupo gausios reguliariosios kariuomenės daliniai ir Kupiškio bei Rokiškio vietos skrebų rinktinės. Kautynėse Notigalės pelkėje įrengtoje slėptuvėje-bunkeryje ir aplinkoje, Pandėlio vlsč., dabar Kupiškio r., žuvo šie partizanai: Jonas Šiupinys-Bermontas, Kovotojas – partizanų kuopos vadas; Juozas Mikėnas-Žvirblis – būrio vadas; Feliksas Blažys-Meškiukas; Ignotas Blažys-Batiuška; Jonas Bronislovas Kaunietis-Joniukas; Bronislovas Naujikas-Žiogelis; Julius Puluikis-Auksaburnis; Jonas Viduolis-Meška; Juozas Zoluba-Šturka, Vladas Žalkauskas-Astras; Petras Kaunietis-Ąžuolas; Stefanas Hofmanas-Jumba. Trims partizanams pavyko išsiveržti iš apsupties žiedų. Tai Antanas Šiupinis-Rickus, Petras Čižiūnas-Dėdė, Balys Jasiūnas-Lokys.
Priešai partizanų kūnus nuvežė ir numetė prie Panemunėlio mokyklos. Vėliau pervežė į Pandėlį ir sumetė miestelyje ant grindinio netoli šventoriaus. Prieš Kalėdas stribai žuvusiųjų palaikus sukapojo ir sumetė į tris šulinius prie miestelio malūno.
1989 m. LPKTS Rokiškio skyriaus pirmininko Algimanto Jankausko, šaulių vado Vytauto Strumskio ir mokytojos istorikės Teresės Taškūnienės-Gailiūnienės iniciatyva prasidėjo žuvusių partizanų palaikų paieška. Apklausus partizanų ryšininkes, žuvusių partizanų artimuosius, šulinius atkasė, ištraukę į juos sumestus akmenis ir gelžgalius, surado 14 sukapotų partizanų palaikus.
1989 m. liepos 16 d. partizanų palaikai iškilmingai palaidoti Pandėlio kapinėse.
2019 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta suteikti apsaugą Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietai, Kupiškio r., Skapiškio sen., Salagalio k. Nustatytos objekto vertingosios savybės, apibrėžtos teritorijos ribos, statusas – registrinis, objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis.