PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Įvairenybės2017 m. Birželio 19 d. 11:00

Obelių spirito varykla šiais metais planuoja spurtą

Utena

Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt


7118

Vienintelė Lietuvoje Obelių spirito varykla nuo lokalios manufaktūros per 110 veiklos metų tapo svarbia Prancūzijos kapitalo alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos koncerno „Marie Brizard Wine & Spirits“ Rytų Europos klasterio dalimi. Istoriniuose pastatuose Rokiškio rajone įsikūrusi varykla naujam gyvenimui 2017 metais buvo prikelta panaudojus 11 mln. eurų investicijų – šiemet gamybos apimtis varyklai leis padidinti dvigubai.


Foto galerija:

img-6767.jpg
img-6777.jpg
img-6789.jpg
img-6796.jpg
img-6799.jpg
img-6817.jpg
img-6833.jpg
img-6860.jpg
img-6862.jpg
obeliu-spirito-varykla.jpg

Atsinaujinusi ir efektyvumą padidinusi Obelių spirito varykla 2017 metais planuoja supirkti 40 tūkst. tonų lietuviškų grūdų, arba dvigubai daugiau negu 2016-aisiais, kuomet supirko ir perdirbo 20 tūkst. tonų grūdų.

„Obelių spirito varykla yra unikalus regione spirito gamybos padalinys, kurio autentiškumą puoselėjame. Vyraujant tendencijai atsisakyti gamybos senose patalpose ir perkelti ją į plyno lauko principu pastatytus pastatus, mes įrodėme, kad tradicijos ir inovacijos kaip tik puikiai dera tarpusavyje, padėdamos įmonei siekti aukštų efektyvumo rodiklių bei didinti pelningumą“, – Obelių spirito varyklos 110 metų veiklos paminėjimo šventėje pabrėžė „Vilniaus degtinės“ generalinė direktorė Dovilė Tamoševičienė.

Pagrindinis „Vilniaus degtinės“ akcininkas koncernas „Marie Brizard Wine & Spirits“ Obelių spirito varyklą, kaip ir Lenkijos Starogarde, laiko pagrindiniais savo Rytų Europos padalinyje. Nuo 1907 metų veikiančioje Obelių spirito varykloje šiuo metu dirba 38 darbuotojai. Varykla naudoja atsinaujinančią energiją, kuras atpigo 50 proc., 25 proc. sumažėjo jos ekonominės sąnaudos.

„Vilniaus degtinės“ vadovės teigimu, ne mažiau reikšminga veiklos dalimi yra ir vykdomos gamybinės veiklos poveikis aplinkai.

„Investavus į Obelių spirito varyklą, reikšmingai pagerėjo ekologinė situacija: grūdų perdirbimo procese susidarantys šalutiniai produktai žlaugtai po biodujų gamybos tampa trąša, o perėjus prie biokuro ne tik naudojama vietinė kuro žaliava medžio drožlės, bet ir į aplinką nebeišmetama siera, kitos mazuto deginimo atliekos. Be to, pats kuras yra 50 proc. pigesnis“, – pažymėjo D. Tamoševičienė.

Varyklą naujam gyvenimui su visomis minėtomis investicijomis prikėlė penkerius metus įmonei vadovavęs uteniškis Povilas Stumbrys, kuris jau du mėnesius varykloje nebedirba. Buvęs direktorius pasirinko vokiečių įmonės pasiūlymą pastatyti panašų objektą Vokietijoje.