Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Prancūzijoje tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijose prieš kraštutinius dešiniuosius. EPA-ELTA nuotr.
Rūta AndrošiūnaitėŠaltinis: BNS
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) administracijai „truputį palengvėjo dėl to, kas neįvyko“, žurnalistams Berlyne sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas).
Jis turėjo omenyje tai, kad RN netikėtai parlamento rinkimuose užėmė trečią vietą, nors prognozuota, kad ši partija gaus daugiausiai vietų.
„Turėsime atidžiai stebėti [...], kaip šiomis neįprastomis aplinkybėmis bus suformuota vyriausybė“, – pridūrė S. Hebestreitas.
Sekmadienį įvykusio antrojo parlamento rinkimų turo rezultatai rodo, kad Prancūzija neturi aiškios valdančiosios daugumos.
Didžiausia grupe naujos sudėties parlamente tapo kairiojo sparno aljansas, tačiau jam dar nepavyko susitarti net dėl to, kas turėtų tapti naujuoju ministru pirmininku.
RN atsidūrė trečioje vietoje po prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristų bloko.
Prieš rinkimus apklausos rodė, kad RN turėtų užimti pirmą vietą, todėl kilo nuogąstavimų dėl būsimos Europos Sąjungos krypties, jei vienos svarbiausių bloko narių vyriausybę pradėtų kontroliuoti prieš imigraciją nusistačiusi euroskeptiška partija.