PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Birželio 26 d. 18:49

O. Scholzas tikisi, kad dėl trijų svarbiausių ES postų bus susitarta šią savaitę

Pasaulis

Olafas Scholzas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

BNS.LTŠaltinis: BNS.LT


306648

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiektas susitarimas dėl trijų svarbiausių bloko postų.

Nuo ketvirtadienio Briuselyje vyks dvi dienas truksiantis ES valstybių narių aukščiausiojo lygio susitikimas. Tikimasi, kad susitikimo metu derybų grupės, kurių vienas iš narių yra O. Scholzas, patvirtins pasiūlytus kandidatus.

Manoma, kad Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) užsitikrins antrąją Europos Komisijos pirmininkės kadenciją.

Be to, buvusiam Portugalijos premjerui Antonio Costai (Antonijui Koštai) numatyta Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko vieta, o estų ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) turėtų tapti ES diplomatijos vadove.

„Manau, kad tai gera sudėtis“, – įstatymų leidėjams Berlyne pareiškė kancleris.

„Tikrai tikiuosi, kad rytoj posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba taip pat pasieks šį susitarimą“, – pridūrė jis.

„Šiais sunkiais laikais negalime sau leisti delsti, piliečiai nesitiki ginčų dėl pozicijų, bet tikisi greito Europos institucijų darbo“, – pridūrė O. Scholzas.

Tačiau siūlomas pagrindinių ES postų padalijimas jau sulaukė kritikos.

Italų premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) mano, kad jos Europos konservatorių ir reformistų frakcijos, kuri tampa trečia didžiausia EP jėga, sėkmė rinkimuose turėtų atsispindėti bloko vadovybėje.

Trečiadienį G. Meloni pareiškė, kad ES lyderiai elgiasi kaip „oligarchai“ ir nėra sąžiningi rinkėjų atžvilgiu. Konkrečių pavardžių Italijos premjerė neįvardijo.

Kalbėdamas parlamente O. Scholzas pripažino, kad kraštutiniai dešinieji šį mėnesį vykusiuose rinkimuose į EP pasiekė tam tikrų laimėjimų.

Jo teigimu, tai „lūžio taškas“, rodantis, jog rinkėjų pasitikėjimą pagrindinėmis partijomis pakirto kelios pastarųjų metų krizės, įskaitant COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje.

Vokietijos kancleris pridūrė, kad „trys iš keturių europiečių“ balsavo „ne už populistines ir ekstremistines partijas, o už proeuropietiškas jėgas“.