„O pri­si­me­nu, kai rin­ko A. Sme­toną...“

Šiauliai

(„You­Tu­be“ stop­kad­ras)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

149305

Šiau­lietė Ire­na Al­do­na Ar­laus­kienė pa­me­na rin­ki­mus, kai An­ta­nas Sme­to­na 1938-ai­siais Sei­mo bu­vo per­rink­tas pre­zi­den­tu. Jau ga­vu­si bal­sa­vi­mo teisę, jos nie­kuo­met neap­lei­do. „Vi­suo­met bal­sa­vau“, – sa­ko ji. Bal­suo­ti po­nia Ire­na Al­do­na eis ir šįmet, nors metų su­kaupė ne vieną de­šimtį – pa­va­sarį jai su­ka­ko 92-eji.

„Prie Smetonos“

I. A. Arlauskienė gyvena tėvams priklausiusiuose namuose judrioje J. Basanavičiaus gatvėje. Nedideliame mediniame namelyje ji gimė 1928-ųjų gegužę. Pamena – gatvėje buvo įrengtas geležinkeliukas, o pamatyti automobilį prilygo stebuklui. „Jeigu pravažiuodavo, mes, vaikai, bėgdavome iš paskos ir uostydavome“, – juokiasi senjorė ir priduria: tai, ką akys mato dabar ir matė vaikystėje, – tarsi dvi visiškai skirtingos vietos.

Nebelikę ir Gubernijos prūdelio, kuris buvo šalia Irenos tėvų daržo. Šeima augino ne tik daržovių – laikė kiaulių, vištų, ančių, žąsų, karvę.

„Mano tėvas buvo 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko vyr. puskarininkis-ginklų meistras. Mama – paprasta namų šeimininkė, bet dirbdavo įvairiausius darbus. Kad ir pas žydą Malamedą, kuris turėjo kepyklą. Nors buvau vienas vaikas, tėvai manęs nelepino. Turėdavau prisilaužti burokų lapų, su čėčka sukapoti ir, įpylus vandens ar įdėjus sabadynų – miežių salyklo išspaudų iš alaus daryklos, kiaules pašerti“, – prisimena pašnekovė.

Prisimena ji ir A. Smetonos rinkimus. „Rinkimų dieną mūsų gatvėje pamačiau važiuojant motociklą su įspūdinga dekoracija – žuvele. Iš motociklo mums mėtė muiliukus“, – sako šiaulietė.

Anot jos, prezidento rinkimai buvęs džiugus įvykis, mat „prie Smetonos“ gyvenimas tapo geresnis. Ypač jeigu buvai darbštus. I. A. Arlauskienė sako, kad tuo metu žmonių pečių neslėgė jokie mokesčiai: kai tėvų namuose apsilankydavo stiklius, visas uždarbis likdavo jam, taip pat ir su netoliese buvusių parduotuvėlių savininkais.

A. Smetona žmonės nusivylė tik 1940 m., kai, rusų armijai žengiant į Kauną, prezidentas perbrido per Lieponos upelį ir pasitraukė į tuometę Vokietiją. „Kodėl Latvijos prezidentas nebėgo?“ – iki šiol svarsto I. A. Arlauskienė.

Pabalsavus – mandarinų

Pragyvenusi Antrąjį pasaulinį karą, kai bombos krito kone panosėje – tėvų namo sode, I. A. Arlauskienė 1948 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Gavo paskyrimą dvejus metus dirbti Tryškių aštuonmetėje mokykloje, tačiau netrukus buvo perkelta į Kuršėnus.

Nors Tryškiuose gyveno neilgai, mokytojavimas šiame miestelyje įsiminė visam laikui. Vieną dieną jauna mokytoja ne savo noru buvo nuvežta į renginį, kuriame kalbą sakė NKVD viršininkas. „Jis man liepė kalbėti apie Salomėją Nėrį. Aš tik padeklamavau kelis eilėraščius ir viskas. Tuomet sėdome į roges ir išvažiavome. Tik vėliau sužinojau, kad, mums išvažiavus, partizanai pro langą įmetė granatą“, – pasakoja pašnekovė.

Kuršėnuose ji irgi neuž-truko – ištekėjo ir pradėjo dirbti Šiauliuose, dabartinėje Vinco Kudirkos progimnazijoje. Vėliau – 2-ajame internate-mokykloje. Neakivaizdiniu būdu baigusi Šiaulių aukštosios mokyklos Defektologijos fakultetą, gavo paskyrimą į logopedinę mokyklą-internatą.

Pedagoge I. A. Arlauskienė išdirbo 35-erius metus – tarybiniais laikais tai reiškė, kad teks nešioti rinkiminius biuletenius. Šiaulietė prisipažįsta – šis darbas nebuvęs malonus. Juo labiau kad dalis žmonių užsirakindavo duris arba įsileidę elgdavosi šiurkščiai.

Rinkimų dieną mokytojai buvo verčiami agituoti žmones ir rūpintis, kad jie būtinai pabalsuotų. Atlikusiųjų šią pareigą laukdavo privilegija apsipirkti čia pat įrengtoje „parduotuvėje“. Joje, skirtingai nei įprastose apsipirkimo vietose, būdavo ir mandarinų, ir saldainių, ir kokybiškų konservų.

Prisiminusi anuos laikus, I. A. Arlauskienė džiaugiasi, kad dabar galime balsuoti ir rinktis laisvai. Tiesa, šiaulietė spėja, kad šiuose rinkimuose žmonės bus vangūs – daugelis bijo viruso. Jo nepaisydama, garbaus amžiaus senjorė vis tiek žada eiti balsuoti. Turi ji žinutę ir tiems, kurie atlikti šios pilietinės pareigos neketina.

„Balsuoti reikia – ypač jauniems žmonėms. Jų mąstymas kitoks, išprusimas kitoks. Ir Seime jaunų žmonių reikia – ne tų senųjų, kurie per visus tarybų ir nepriklausomos Lietuvos metus valdžioje sėdėjo“, – įsitikinusi ji.

spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt