Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuotrauka iš www.miestai.net
Andželika BagočiūnienėŠaltinis: Etaplius.lt
Įžengėm į ypatingus – atkurtos Lietuvos šimtmečio metus. O kas vyko tada, prieš šimtą metų, kuo gyveno Širvintų kraštas? Keletas istorinių faktų.
1918 metų vasario 16 dieną, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, susikūrė Širvintų valsčiaus komitetas.
1918 m. balandžio 14 d. Širvintose lankėsi Lietuvos Tarybos narys kunigas Alfonsas Petrulis. Jis sušaukė susirinkimą, kurio metu su gyventojais bendravo lenkiškai ir lietuviškai. Širvintų žmonės svečiui skundėsi sunkumais bendraujant su vokiečių valdžia, neturinčia vertėjų.
1918 metų vasarą vokiečių valdžia organizavo apskrities mokytojų kursus. Baigiamojo vakaro metu buvo parodytas vaidinimas – komedija „Velnias, ne boba“. Jame vaidino ir kursų dalyvis Antanas Kučinskas, vėliau išgarsėjęs kaip operos solistas A. Kučingis. Manoma, kad tai buvo pirmas lietuviškas vaidinimas Širvintose. Vadinasi, turim dar vieną įdomią sukaktį. Gal ta proga sulauksim paminėjimo Kultūros centre?
1918 metų viduryje Širvintų krašte buvo skiriama daug dėmesio nukentėjusių nuo karo šelpimui. Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti skyriai veikė Širvintose, Musninkuose ir Gelvonuose.
1918 metų sausio 29 d. laikraštyje „Tėvynės sargas“ pasakojama apie aktyvų lietuviškų mokyklų steigimą Čiobiškio krašte. Tuo metu jose mokėsi apie du šimtus vaikų.
1918 metų pabaigoje karininkas Liudas Butkevičius buvo paskirtas Gelvonų srities komiteto pirmininku. Jis suorganizavo miliciją ir apsaugos būrį, trukdantį lenkams telkti legionus, o vokiečiams – rekvizuoti ir išvežti gyventojų turtą.
1918 m. gruodžio 23 d. švietimo ministerijos įgaliotinis B. Barzdaitis priėmė iš vokiečių okupacinės valdžios Širvintų apskrities mokyklų dokumentus.
1918 metais vokiečių karininkas L. Heilmanas nupiešė keliolika Širvintų miesto vaizdų. Jie buvo publikuoti vokiečių laikraštyje „Scheiwerfer“. Puikūs piešiniai, kai kurios vietos ir pastatai lengvai atpažįstami.
1918 m. gruodžio 25-ąją vokiečiai pasitraukė iš Širvintų. Tuoj pat buvo sudarytas parapijos prolenkiškas komitetas, kuris, užėjus bolševikams, jau kitų metų sausio devintąją pasitraukė į Kauną.
Šiemet minime dar vieną sukaktį: 1618, prieš 400 metų Širvintos buvo pirmą kartą paminėtos rašytiniuose šaltiniuose. Puiki proga dar vienai šventei!