Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi ELTOS nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad žmogus turi izoliuotis po kiekvieno rizikingo kontakto su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija (COVID-19). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus po kontakto su užsikrėtusiu kolega izoliavosi 14-lika dienų ir, grįžęs į darbą praėjus izoliacijos laikotarpiui, po kelių dienų vėl turėjo rizikingą kontaktą, tas pats žmogus vėl privalės izoliuotis.
Išimtis numatyta tik tiems, kurie patys yra persirgę COVID-19 – tris mėnesius nuo susirgimo jiems izoliuotis nereikia, net ir turėjus didelės rizikos sąlytį.
NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, svarbu suprasti, kad izoliacija nėra kažkokia vienkartinė situacija ir vieną kartą izoliavusi ir nesusirgus, nereiškia, kad žmogus neužsikrės po kito rizikingo sąlyčio su užsikrėtusiuoju COVID-19.
„Labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog, jei izoliavaisi dėl rizikingos kontakto vieną kartą, kai turėsi kitą rizikingą kontaktą, vėl turi izoliuotis. Kasdien mūsų specialistai susiduria su tokiomis situacijomis, aiškina žmonėms, kodėl jiems būtina izoliuotis, tačiau sulaukiame pasipiktinimo. Reikia suprasti, kad izoliacija nėra kažkokia bausmė, atvirkščiai – tai būdas apsaugoti save ir savo artimuosius“, – sako R. Lingienė.
NVSC primena, kad izoliacija yra privaloma visiems, kurie yra užsikrėtę COVID-19 ar turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju. Taip pat kritiškai svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją ir izoliacijos laikytis tiems žmonėms, kurie jaučia bent menkiausius užkrečiamosios ligos simptomus.
Analizuojant, kodėl neįmanoma sumažinti ir sustabdyti viruso plitimo, paaiškėja, kad pagrindinė to priežastis yra nemažėjantis gyventojų mobilumas, tačiau ne ką mažesnė – tinkamas saviizoliacijos sąlygų nesilaikymas.
NVSC pasiekia žinios, kad dažnai tyčia neįvardijama dalis kontaktų, su kuriais užsikrėtęs asmuo turėjo sąlytį. Tai esą daroma norint apsaugoti artimuosius, jog šiems nereikėtų izoliuotis. Svarbu įsidėmėti, kad saviizoliacija nėra jokia bausmė, o pagrindinė priemonė siekiant sustabdyti šio viruso plitimą, kol dar neprasidėjusi vakcinacija. Visiškas kontaktų ir mobilumo apribojimas yra ypatingai svarbus užkrečiamųjų ligų valdyme ir parodo, kad individas galvoja apie visos visuomenės gerovę.
Taip pat gyventojai dažnai nurodo, kad nežino kaip tinkamai laikytis izoliacijos reikalavimų. Tokios informacijos trūkumas gali nulemti klaidas, kurios padidins ligos išplitimą visuomenėje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras lapkričio 18 d. pateiktose rekomendacijose skelbia, kad šeimos nariams, net jei jie yra tik vadinamieji „kontaktų kontaktai“, tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, jei dirba gydymo ar socialinės globos įstaigose, su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis) rekomenduojama izoliuotis. Ši rekomendacija buvo įtraukta, nors anksčiau to daryti nebuvo būtina, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau yra sužinoma apie šio viruso plitimo būdus bei atsižvelgiant į epidemiologinės situacijos sudėtingumą.
Svarbu įsidėmėti, kad:
• saviizoliacija privaloma visiems užsikrėtusiems;
• sąlytį su sergančiuoju turėjusiam žmogui privaloma izoliuotis 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos (yra išimčių);
• saviizoliacija privaloma visiems turėjusiems sąlytį, išskyrus tuos, kurie 90 dienų laikotarpyje jau yra persirgę koronavirusine infekcija;
• jei žmogus per pastarąsias 90 dienų nėra sirgęs koronavirusine infekcija, kiekvieną kartą gavus informaciją apie sąlytį su užsikrėtusiuoju, saviizoliacija yra vis tiek privaloma;
• pradėti laikytis saviizoliacijos privaloma iškart tik pajutus užkrečiamosios ligos simptomus arba gavus informaciją apie turėtą sąlytį su užsikrėtusiuoju.
Kaip tinkamai saviizoliuotis, kad virusas nebeplistų?
Svarbiausia – sąlytį turėjęs asmuo turi būti izoliuotas atskirame bute / name, gerai izoliuotame kitame individualaus buto / namo aukšte su atskiru sanitariniu mazgu. Jei nėra galimybės užtikrinti šių sąlygų, sąlytį turėjęs asmuo gali būti izoliuotas atskirame gerai vėdinamame kambaryje (t. y. su atidaromais langais ir sandariai uždaromomis durimis). Esminis dalykas – atsiskirti nuo kitų kartu gyvenančių asmenų. Jei žmogus neturi tinkamų sąlygų izoliuotis, jis gali būti perkeltas į savivaldybės, numatytas patalpas ir taip sumažinti užsikrėtimo riziką kitiems asmenims.
Saviizoliacijoje esantis žmogus privalo laikytis šių pareigų:
1. Nepalikti izoliavimo vietos, išskyrus, kai vyksta atlikti tyrimą ar kitais atvejais, kai gautas sveikatos priežiūros specialisto leidimas. Jei žmogus išvyksta iš izoliavimosi vietos, jis turi vykti savo, artimųjų, pavėžėjų ar taksi transportu, asmuo dėl pavėžėjimo gali kreiptis į savivaldybę (dėl nuvykimo į mobilųjį punktą). Viešuoju transportu važiuoti draudžiama.
2. Maistu, vaistiniais preparatais ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinti nuotoliniu būdu arba paprašyti, kad tuo pasirūpintų kiti asmenys (pvz., šeimos nariai, draugai ar kt.), kuriems nėra taikomas izoliavimas, arba savivaldybės administracija.
3. Kasdien stebėti savo sveikatos būklę ir šiai pablogėjus, nedelsiant kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją numeriu 1808;
4. Laikytis aplinkos ir asmens higienos reikalavimų – buitines atliekas mesti į šiukšliadėžę, į kurią įdėtas skysčiams nepralaidus maišas; drabužius skalbti įprastinėmis skalbimo priemonėmis 60–90 °C temperatūroje; indus plauti karštu vandeniu ir įprastiniais plovikliais arba naudokitės indaplove; ne mažiau kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas (10 min. plačiai atverti langus arba keletą minučių patalpose padaryti skersvėjį); naudoti atskirą patalynę, valgymo įrankius ir kt.; kasdien valyti ir dezinfekuoti dažnai naudojamus paviršius kambaryje, pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus, durų rankenas ir kt.