Koronavirusas | 9 MIN.

NVSC direktorius atsakė į kritiką: toks jausmas, kad epidemiologų Lietuvoje yra 3 milijonai

Reporteris Skaistė
2020 m. gruodžio 31 d. 15:52
13117-a58da49bfd01e5335bcb3a0c9cf06b66.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis teigia, kad yra susidariusi klaidinga visuomenės ir politikų nuomonė, jog už visą kritinę pandemijos situacijos valdymą šalyje yra atsakingas tik NVSC. Pasak jo, kitos, už sveikatos priežiūrą taip pat atsakingos įstaigos, vos ne visą pandemijos laikotarpį nedarė nieko produktyvaus ir tik iš šono žėrė nekonstruktyvią kritiką NVSC.

R. Petraitis interviu Eltai teigia, kad mirčių statistikos neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės. Direktorius akcentuoja, kad būtent NVSC iškart ėmėsi veiksmų, siekiant išsiaiškinti situaciją ir nustatyti, ar gydymo įstaigos NVSC apie mirties atvejus pranešė nustatyta tvarka, taip, kaip tai turi daryti.

Centro vadovas taip pat neslėpė manąs, kad pandemijos laikotarpiu Lietuvoje trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Pasak jo, NVSC buvo vienintelė institucija, kuri Seimo rinkimų metu nebaksnojo pirštu ir nekritikavo visko iš eilės, suprasdama, kad visas turimas centro jėgas būtina koncentruoti į infekcijos stabdymą.

A. Dulkys teigė, kad jo neįtikino jūsų paaiškinimai dėl rastų 804 neapskaitytų mirčių.Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad būtent jūs turėtumėte atsakyti už susiklosčiusią situaciją. Kaip suprantate premjerės ir ministro jums skirtą kritiką?  

NVSC visą pandemijos laikotarpį atsakingai dirbo įgyvendindamas pandemijos valdymo priemones. Dirbo tikrai daugiau nei ištekliai leido. NVSC  vykdė visas teisės aktų patikėtas užduotis. Taip pat vykdė visas patikėtas naujas užduotis, kurios pavasarį ir vasarą intensyviai keitėsi. Tai juk buvo ir oro uostų kontrolė, ir jūrų uostai bei sausumos punktai ruošiami. Izoliacija bei izoliacijų tikrinimai, nedarbingumo išdavimai, mobiliosios programėlės kūrimas. Mes visi, ir aš kaip direktorius, kėlėme klausimus dėl ribotų NVSC išteklių ir kad mums reikalinga pagalba, nes turime daug problemų ir taisytinų vietų.

Mes tikrai teikėme įvairių siūlymų. Juk viena įstaiga ir jos žmonės tikrai negali būti visų sričių specialistai. Aš atsakingai konstatuoju, kad žmonių skaičius yra per mažas. Mūsų žmonės pasiaukojamai ir kantriai dirba ir dirbo. Tikrai nedūrėme pirštu ir nekritikavome visko iš eilės, suprasdami, kad tam tikrai nėra laiko ir turime dėti visas įmanomas pastangas, kad sustabdytume infekcijos plitimą. Tą ir darėme. Aišku, dabar apmaudu matyti, kad kai kurios kitos už sveikatos priežiūrą taip pat atsakingos įstaigos vos ne visą pandemijos laikotarpį prasėdėjo ir iš šono žiūrėjo ir tik laidė įvairią kritiką, kartais net labai nekonstruktyvią. Mes į diskusijas niekada nesivėlėme galvodami apie tai, kad pradėję į tai veltis visuomenės nepasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis tik dar labiau didės.

Svarbus momentas, kad pandemijos suvaldyme ne vien tik NVSC dalyvauja, juk tai ir Karštoji linija, laboratorijos, ir paprastas žmogus mobiliajame punkte. Bet visi asocijuoja, kad tai NVSC kaltė ir tik NVSC problemos. Iš tikrųjų taip nėra ir NVSC pradeda dirbti tik tuomet, kai gauna patvirtintą koronaviruso atvejį. Jeigu yra problemų mano išvardintoje grandinėje, problemų atsiras ir NVSC (...)

Ar premjerės ir ministro kritika dėl rastų 804 neapskaitytų mirčių, jūsų akimis, nėra jums raginimas trauktis iš pareigų? Ar svarstote tai?

Aš atsakysiu į šį klausimą taip. NVSC renka epidemiologinius duomenis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ne mes patys sugalvojome tą tvarką, tai teisės aktais apibrėžta tvarka. Gydymo įstaigos, įtardamos ypatingai užkrečiamą liga, privalo NVSC pranešti apie atvejį ir mirties atvejus nuo šios ligos. Ligą diagnozuoja, patvirtina ir mirties atvejį patvirtina gydymo įstaiga. Pateikia mums formą, kuri nustatyta sveikatos apsaugos ministro. Ši pranešimų tvarka yra nuo seno nusistovėjusi. (...) Kalbant apie šiuos mirties atvejus, iš tikrųjų žiniasklaidoje ir viešoje erdvėje pasirodžius informacija apie perteklines mirtis, NVSC savo iniciatyva inicijavo kryžminį duomenų patikrinimą. Tai yra - kiek gauta pranešimų apie mirties atvejus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kiek yra išrašytų mirties liudijimų. Mes patys pradėjome žiūrėti ir vertinti duomenų kokybę. Tam darbui atlikti mes pasirašėme sutartį su Registrų centru, kuris tvarko e.sveikatos duomenis. Palyginome jų duomenis su savo turimais duomenis. Ši analizė atlikta gruodžio 17-ąją, ir tą dieną paaiškėjo, kad 324 atvejai pas mus sistemoje nurodyti kaip gydomi, o iš tikrųjų jiems jau buvo išrašyti mirties liudijimai. 480 atvejų mūsų sistemoje taip pat rodomi, kad yra gydomi, bet jiems yra išrašyti mirties liudijimai dėl mirties nuo kitų priežasčių. Atliekant patikrinimus, kad asmenys, kurie mirė dėl kitų priežasčių, jie mirė jau pasveikę nuo koronaviruso. Tiesiog nebuvo gautas pasveikimo faktas mūsų sistemoje. Nesutinku, kad NVSC informacija yra netiksli ar bloga, kadangi ji vykdoma pagal nustatytą tvarką. Žinoma, darbą atlieka žmonės rankiniu būdu ir būna tų klaidų. Bet duomenys periodiškai peržiūrimi, taisomi. NVSC teikia duomenis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui. Jis tuos duomenis lygina su kitomis šalimis, skaičiuoja prognozes Lietuvai ir Europai ir niekad NVSC negavo priekaištų dėl duomenų kokybės. Noriu pabrėžti, kad NVSC rado šį neatitikimą. Mes patys inicijavome šią analizę ir nedelsdami informavome SAM. Pasiūlėme ir būdų procesui spręsti ir tobulinti, kad taip daugiau neatsitiktų.

Tai manote, kad kritika nepagrįsta ir tiesiog įvyko nesusikalbėjimas tarp institucijų?

Manau, kad kritika nepagrįsta. Tikrai manau, kad reikėtų daugiau susikalbėjimo, daugiau bendradarbiavimo tarp institucijų. Tikrai sakyčiau, kad tai reikia tobulinti. Yra valstybės užkrečiamų ligų ir sukėlėjų informacinė sistema, užkrečiamų ligų, galinčių sukelti grėsmę informacinė sistema, Statistikos departamentas irgi turi programą. Tai yra trys sistemos, kurių vystymą ir tobulinimą reikia spręsti kompleksiškai.

NVSC darbuotojai šiandien atviru laišku kreipėsi į premjerę bei sveikatos apaugos ministrą. Ar nebėra kitų būdų kaip bendrauti su politikais, ar iš tikrųjų belieka rašyti tik viešus laiškus?

Viešas laiškas buvo rašytas darbuotojų iniciatyva, aš negaliu komentuoti dėl darbuotojų. Tai turėtų komentuoti jie. Aš visuomet tikrai ieškau kontaktų su ministru, kuriam esu pavaldus. Taip pat bendrauju su SAM įgaliotais specialistais. Tam, kad tikrai NVSC nevykdytų aklai pavestų funkcijų, kai yra tokia ekstremali ir pandeminė situacija. Esame iniciatyvūs ir siūlome problemų sprendimų būdus. Norime gilesnės diskusijos, gal ir mes būname kartais neteisūs, aš nežinau. Bet gilesnio bendradarbiavimo pageidautume ir to norėtume.

Jūs taip pat kritikuojamas, kad esate retai matomas viešoje erdvėje. Visą koronaviruso situaciją komentuoja Rolanda Lingienė bei Daiva Razmuvienė, kaip tai vertinate?

Ši pandemija yra milžiniškas iššūkis mūsų įstaigai. Kaip ir minėjau, užkrečiamų ligų valdymas yra tik dalis NVSC funkcijų. Maždaug tik trečdalis funkcijų. Mano veikla pandemijos metu sukoncentruota į pamatinių vadybinių problemų sprendimą. Tai, kad komunikuoja mūsų kiti specialistai, tai yra mūsų susitarimas, kad epidemiologinę situaciją komentuotų savo srities žinovai, kurie šią situaciją vertina kiekvieną dieną. Žinoma, jeigu reikia ir yra kritinė situacija, tai pasirengęs komentuoti ir aš. Manau, kad tie specialistai, kurie dirbą praktinį darbą, kasdienes situacijas pakomentuotų geriau. O visus kitus klausimus galiu aš komentuoti, jeigu prireiktų.

Vyriausybės atstovai kritikuoja, kad NVSC nepavyksta atsekti koronavirusu užsikrėtusių žmonių kontaktų. Kaip tai vertinate? Ar NVSC apskritai yra pajėgi šiuo metu tokį mastą kontaktų atsekti?

Lapkričio pabaigoje pasitarimas buvo su Europos ligų kontrolės centru ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialistais. Pristatėme, kaip mus sekasi vykdyti savo funkcijas, būtent konkrečiai apie kontaktų atsekimą ir izoliaciją. Mes pateikėme savo informaciją ir rezultatus. Šių gerbiamų tarptautinių organizacijų ekspertų nuomone, tai, kad Lietuva atseka ir ištiria per 80 proc. atvejų – neblogas rezultatas, kuris reikalingas efektyviam pandemijos valdymui. Taigi ištiriame per 80 proc. atvejų ir išsiaiškiname jų kontaktus, t.y. didelį sąlytį turėjusius asmenis ir juos izoliuojame. Tarptautinės organizacijos vertina ir mūsų būdus, kuriuos mes taikome. Tai ir informacinių sistemų naudojimas, SMS žinutės. Yra didelis sergamumas, tai informacinių technologijų reikia ir jos svarbios. Informacija turi pasiekti visuomenę kuo greičiau, kontaktai turi būti atsekami labai greitai ir paskirta izoliacija turi būti nedelsiant.

Tai, jūsų nuomone, NVSC kontaktus atseka?

NVSC kontaktus atseka. Kol kas dar tikrai pakankamai. Kad tos apimtys didėtų, reikėtų dar daugiau žmogiškųjų išteklių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra pateikęs vidutinį darbuotojų poreikį, kurie turi vykdyti kontaktų atsekamumą, tai pas mus dirbančių žmonių skaičius yra žymiai mažesnis negu rekomenduojama tarptautinės organizacijos. Antras dalykas, procesas turi būti greitesnis atsekamumo ir izoliavimo. Tas procesas, kaip minėjau, priklauso ne tik nuo mūsų. Žmogus turi greitai patekti į punktą, jam turi būti greitai padarytas ir ištirtas testas ir tuomet bus galima izoliuoti kontaktus. Tuomet bus didžiausias efektas.

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, šiandien kylantys NVSC epidemiologams? Ar jie motyvuoti?

Šiuo metu iš tikrųjų susiklostė neigiamas įvaizdis žiniasklaidoje apie NVSC. Darbuotojų motyvacija krinta ir tikrai, pakalbėjus su jais, darbuotojai kelia klausimą, ką mes darome ne taip. Juk mes taip stengiamės, dirbame ir po darbo valandų ir savaitgaliais. Darbuotojų motyvacija nėra geros būklės. Šiuo metu atlikome darbuotojų emocinės būklės vertinimus ir laukiame rezultatų. Galvosime, kaip gerinti visą situaciją.

Koronaviruso atvejų daugėja kasdien. Jūsų manymu, ar atsakomybę už pandemijos nesuvaldymą turėtų vis dėlto prisiimti politikai?

Aš esu specialistas ir valstybės tarnautojas. Tikrai nenoriu nieko kaltinti - nei politikų, nei kitų institucijų. Šiandien visiems tai didžiulis iššūkis. Situacija ir kitose šalyse nėra žymiai geresnė nei Lietuvoje. Visos šalys susiduria ir kovoja su problemomis. Kitose valstybėse taip pat yra nesusikalbėjimo, kaltinimų vienas kitam tarp institucijų bei politikų. Jau nuo vasaros toks jausmas, kad epidemiologų Lietuvoje yra 3 milijonai, kas tik nori, tas ir aiškina, ką reikia daryti. Bet tai yra normalu, kad tokios nuomonės yra visuomenėje.

Ko, jūsų požiūriu, pirmiausia reikėtų, kad būtų galima išeiti iš esamos kritinės pandeminės situacijos? Iš ekspertinės pusės manote, kad karantino priemonės turėtų būti griežtesnės? Šiuo metu Latvija įvedė komendanto valandas. Koks jūsų požiūris?

Aš, kaip ekspertas, pritariu Vyriausybės ir Prezidentūros ekspertų nuomonei, kad šventiniu laikotarpiu žmonių duomenys yra netikslūs. Reikėtų savaitę palaukti ir spręsti, ar likti su tokiomis karantino priemonėmis, kokios yra dabar, ar dar jas griežtinti. Mano nuomone, tos priemonės, kurios yra dabar – dabar pakankamos. Didžiulio atvejų augimo nėra. Vieną dieną jis keliais procentais padidėja, kitomis yra stabilus. Sergamumo kreivė šiuo metu pakankamai plokščia. Reikėtų pasižiūrėti. kaip ji atrodys po savaitės ir tuomet apsispręsti dėl karantino priemonių.

ELTA


Šiauliai
2025-ieji Šiaulių regiono darbo rinkoje: kur nedarbas didžiausias ir kokių specialistų labiausiai trūksta?
2025 metais Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiaulių regiono darbo rinka išlieka nevienalytė – kol vienose savivaldybėse fiksuojamas vienas mažiausių nedarbo lygių šalyje, kitose jis vis dar išlieka aukštas. Kartu darbdaviai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, o Užimtumo tarnybai tenka ieškoti sprendimų, kaip suderinti darbo ieškančiųjų galimybes su verslo poreikiais. Apie nedarbo tendencijas Šiaulių apskrityje, labiausiai trūkstamas profesijas, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių situaciją darbo rinkoje bei tai, ar gyventojų laukia pokyčiai nuo 2026 metų, teiravomės Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorės Vaidos Ignotienės.
Aktualijos | 6 MIN.
0
Marijampolė
Lietuva
Kūčių vakaras bus debesuotas, tačiau orai išliks ramūs ir be žymesnių kritulių, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikas Tadas Kantautas. Tuo metu per abi Kalėdų dienas pragiedrulių taip pat nenusimato, tačiau truputėlį sustiprės vėjas.
Aktualijos | 3 MIN.
0
Su šventėmis į mūsų namus atkeliauja ir svečių. Kaip juos priimti, kad malonu būtų abiem pusėms: ir šeimininkams, ir jų namuose besisvečiuojantiems žmonėms?
Lietuva | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Maskvoje per sprogimą žuvo du kelių policininkai. Rusijos sunkių nusikaltimų tyrimų komitetas trečiadienį pranešė, kad buvo detonuotas sprogmuo, kai pareigūnai ankstyvą rytą priartėjo prie įtartino asmens netoli jų tarnybinio automobilio.
Pasaulis | 2 MIN.
2


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Su šventėmis į mūsų namus atkeliauja ir svečių. Kaip juos priimti, kad malonu būtų abiem pusėms: ir šeimininkams, ir jų namuose besisvečiuojantiems žmonėms?
Lietuva | 3 MIN.
0
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Maskvoje per sprogimą žuvo du kelių policininkai. Rusijos sunkių nusikaltimų tyrimų komitetas trečiadienį pranešė, kad buvo detonuotas sprogmuo, kai pareigūnai ankstyvą rytą priartėjo prie įtartino asmens netoli jų tarnybinio automobilio.
Pasaulis | 2 MIN.
2
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Pakruojis
Kelmė
Antradienį Pakruojo rajone neblaivus vyras pranešė pareigūnams ketinantis susprogdinti kaimą, pranešė Policijos departamentas.
Kriminalai | 2 MIN.
1
Pirmadienį du jaunus vyrus, su savimi turėjusius galimai narkotinių medžiagų, sulaikę Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai praneša vakare sulaikę ir dar vieną.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0
Baigiantis metams Pakruojyje atnaujintas dar vienas kiemas. Atsinaujinusia infrastruktūra džiaugiasi P. Mašioto g. 41 daugiabučio namo gyventojai. Čia pilnai sutvarkytas šalia namo esantis kiemas, naujai įrengtas šaligatvis.
Gatvė | 2 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Ką valgė mūsų protėviai, kodėl advento pasninkas jiems buvo natūralus dalykas, atskleidžia baltiškų patiekalų rekonstrukcija. Jos pagrindas – radiniai kapuose, į kuriuos mirusiesiems įdėdavo ir žemiškų gėrybių. Istorinės virtuvės gurmanams nuklojami stalai su gausybe patiekalų pagal receptus iš kapų ir metraščių.
Kultūra | 6 MIN.
0
Visais laikais lietuviams rūpėjo stebuklinga Kalėdų išvakarių diena – Kūčios. Tai šventė, sutelkianti visą šeimą prie bendro vaišių stalo. Nors šios lietuviams svarbios šventės tradicijos bėgant metams smarkiai pasikeitė, etnologai kviečia prisiminti magišką ir simbolinę jos prasmę. Be to, neužmiršti šiandien kaip niekad aktualaus susitaikymo ritualo. Jis būtinas, norint Kalėdas švęsti širdimi.
Kultūra | 8 MIN.
0
Radviliškis
Pakruojis
Po truputį namai, gatvės, miestai prisipildo kalėdinės dvasios ir jaudinančio šv. Kalėdų laukimo. Šis nuostabus reiškinys neaplenkė ir Lizdeikos gimnazijos, kurioje nuolat puoselėjamos gražios tradicijos padėti kitiems ir skiriamas didelis dėmesys empatijos ugdymui. Empatiški žmonės moka atpažinti kito žmogaus emocijas, nuotaikas bei parodyti, kad supranta, ką jaučia kitas žmogus. Kasmet, artėjant gražiausioms metų šventėms, gimnazijoje vyksta tradiciniai labdaros renginiai. Vienas iš jų – kalėdinė mugė „Parduok kalėdinę nuotaiką“.
Jaunimas | 3 MIN.
0
Tai buvo vakaras, kupinas šviesos, emocijų ir jaunų talentų. Ačiū visiems, kurie buvo kartu ir kūrė šią ypatingą šventę – jauniesiems talentams, laureatams, svečiams, žiūrovams ir visiems prisidėjusiems prie renginio. Jūsų energija, šypsenos ir palaikymas pavertė šį vakarą tikru žvaigždžių spindesiu!
Jaunimas | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0
2026 metų sausis atneš transformacijos ir naujų pradžių energiją. Kosmosas tarsi kvies mus iš naujo įvertinti savo prioritetus, susitelkti į vidinius išteklius ir būti nuoširdiems patiems sau. Tai metas, tinkamas planams tikslinti, kryptims peržiūrėti ir brandiems sprendimams priimti.
Horoskopai | 5 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0