NVO perspėja apie penkias Europos šalis, „ardančias“ demokratiją

Ne tik Vengrija, bet dar penkios Europos valstybės sąmoningai kenkia teisinės valstybės principui „beveik visais aspektais“, cituodamas nevyriausybinės organizacijos ataskaitą pirmadienį rašo britų leidinys „The Guardian“. Anot dienraščio, susirūpinimą kelia situacija Bulgarijoje, Italijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

Europos pilietinių laisvių sąjunga (angl. Civil Liberties Union for Europe (Liberties)) 2024 m. ataskaitoje, su kuria prieš paviešinimą susipažino „The Guardian“, teigiama, kad kai kurių ES valstybių teismų sistemomis manipuliuoja politikai, teisėsaugos institucijos silpnai kovoja su korupcija, pernelyg dažnai pasitelkiamos paspartintos teisėkūros procedūros ir vis labiau ribojami taikūs protestai. 

„Jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, ES gresia tolesnė demokratijos erozija“, – rašoma „Liberties“ ataskaitoje, kurią parengė 21-oje ES šalyje veikiančios 43 žmogaus teisių organizacijos.

Pasak „Liberties“ vyresniojo teisinės valstybės eksperto Viktoro Kazai, šešios nevyriausybinės organizacijos ataskaitos atskleidė, kad Europos Sąjungoje tęsiasi didelį nerimą keliantys teisinės valstybės principų pažeidimai. Pasak jo, per pastaruosius kelerius metus vis daugiau problemų kyla dėl visų esminių teisinės valstybės aspektų, o ES pastangos sustabdyti nuosmukį buvo „nuviliančiai ribotos“.

Bulgarijoje ataskaitos rengėjai nagrinėjo, kaip buvo pradėti antikorupciniai tyrimai prieš žinomus politinius vyriausybės oponentus, nors toliau buvo vykdomos seniai nusistovėjusios schemos, pavyzdžiui, statybinių atliekų išmetimas Sofijos savivaldybėje. 

Savo ruožtu Italijoje tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Giorgios Meloni vyriausybė parengė teisės projektus, suteikiančius teisingumo ministerijai „neterminuotus įgaliojimus“ prokurorų atžvilgiu ir taip didinančius politinę teismų sistemos kontrolę. 

Slovakijoje didelį nerimą kelia daugybė nacionalisto ir populisto Roberto Fico vyriausybės įvestų pokyčių, įskaitant centrinės prokuratūros panaikinimą ir „rusiško stiliaus“ užsienio agentų įstatymo projektą, pagal kurį nevyriausybinėms organizacijoms, gavusioms daugiau kaip 5 tūkst. eurų iš užsienio, būtų uždėta stigmatizuojanti „užsienio remiamos organizacijos“ etiketė.

„The Guardian“ pažymi, kad minėtoje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į Kroatijos teisingumo sistemos principų pažeidimą, kuomet į generalinio prokuroro postą buvo paskirtas Ivanas Turudićius – teisėjas, siejamas artimais ryšiais su valdančiąja Kroatijos demokratinės sąjungos (HSZ) partija. 

Galiausiai Rumunijoje neseniai vykę prezidento rinkimai parodė, kaip „TikTok“ gali padėti mažai žinomam ultranacionalistui iškovoti pergalę, o įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti visuomeninės televizijos ir radijo nepriklausomybę, įstrigęs parlamente dar nuo 2021 m.

Ataskaitos autoriai referuoja ir bene dažniausiai pastabų dėl demokratijos kokybės susilaukiančią ES narę – Vengriją. Pasak tyrėjų, Viktoro Orbano vadovaujamoje šalyje vyksta „reikšmingas teisinės valstybės regresas“, o pati valstybė yra laikoma „rinkimine autokratija“. 

Ataskaitos autorių teigimu,  nuo problemų nėra apsaugotos ir „pavyzdinės demokratijos“ šiaurės vakarų Europoje, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.

„Liberties“ pradėjo rengti kasmetines apžvalgas 2019 m. kaip atsaką į Europos Komisijos oficialias ataskaitas apie teisinės valstybės situaciją, kurių tikslas – patikrinti ES valstybių narių demokratijos būklę.