Nustatytas tryliktas afrikinio kiaulių maro protrūkis

Kazlų Rūdos seniūnijos teritorijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo auginamos 24 kiaulės, vienai jų nugaišus, patvirtintas afrikinis kiaulių maras (AKM). Šiemet tai jau 13-asis AKM protrūkis Lietuvoje, nustatytas kiaulių laikymo vietoje.

To paties savininko kitoje kiaulių bandoje (nutolusioje apie 120 m nuo naujo protrūkio vietos) liepos 12 d. taip pat buvo užfiksuotas AKM protrūkis. Visos toje bandoje laikytos 54 kiaulės buvo nugaišintos ir sunaikintos, atlikti privalomi ūkio valymo, plovimo ir dezinfekavimo darbai.

Kaip praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kadangi dalis kiaulių buvo laikomos atskirai, jos buvo ištirtos, tačiau nenustačius AKM, leista jas auginti toliau. Vis dėlto AKM virusas pateko į tuo metu buvusią sveiką kiaulių bandą, gyvuliai pradėjo sirgti, gaišti ir antroje laikymo vietoje. Remiantis epidemiologinio tyrimo duomenimis, AKM virusas pasireiškė praėjus 7-10 dienų po pirmojo AKM protrūkio likvidavimo.

„Šių metų, kaip ir ankstesnių, statistika rodo, kad AKM virusas ūkiuose labiau plinta vasarą, karštuoju metų laiku. Specialistų ir mokslininkų nuomone, pagrindinė to priežastis – biologinio saugumo reikalavimų nepaisymas ūkiuose. Nereikia klaidingai manyti, jog, sumažėjus šernų populiacijai, AKM atsitraukia. Virusas tebėra gyvybingas, užkratą galime nepastebimai pernešti į kiaulių laikymo vietas iš miškų ar pievų“, – pranešime cituojamas VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT vadovo, dėl AKM protrūkių nustatomi ir kitų ūkinių gyvūnų judėjimo, mėsos perdirbimo ir eksporto apribojimai, patiriami dideli nuostoliai visame gyvulininkystės sektoriuje.

„Situacija sudėtinga ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Bulgarijoje prieš mėnesį pradėjus virusui plisti kiaulininkystės ūkiuose, iki šiol jau nugaišinta per 100 tūkst. kiaulių. Lietuvoje tebekylantys AKM protrūkiai smulkiuose ūkiuose įrodo, kad ne visi kiaulių laikytojai supranta biologinio saugumo priemonių reikalavimų svarbą ir patys prisideda prie AKM plitimo.

Stebina, kad kartą jau patyręs nuostolių, ūkininkas nepadaro reikiamų išvadų ir nesugeba apsaugoti kitų savo auginamų gyvulių. Dėl AKM padarinių labiausiai nukenčia patys ūkininkai, nes nugaišinamos ir sunaikinamos jų pačių laikytos kiaulės, sunaikinami pašarai, o ir privaloma dezinfekcija kainuoja ne taip ir pigiai. Žinoma, jeigu laikytojas tinkamai vykdo jiems duotus specialistų nurodymus ir dalyvauja likviduojant AKM protrūkį, visi nuostoliai, patirti likviduojant šią užkrečiamąją ligą, yra kompensuojama pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą tvarką“, – pranešime cituojamas D. Remeika.

Vien tik per du pastaruosius vasaros mėnesius dėl šios ligos protrūkių Lietuvoje sunaikinta beveik 170 kiaulių. AKM kiaulių laikymo vietose nustatytas Alytaus, Kauno, Prienų, Šakių r., Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esančiuose ūkiuose.

Kaip skelbia VMVT, AKM kiaulių auginimo ūkiuose plinta Europoje ir Azijoje. Šiemet vien Rumunijoje užregistruoti 607 protrūkiai, Vietname – 188, Kinijoje – 49, Lenkijoje – 33, Bulgarijoje – 28, Ukrainoje – 27, Kambodžoje – 15, Lietuvoje – 13, Mongolijoje – 11, Slovakijoje ir Honkonge – po 2, Italijoje, Latvijoje, Šiaurės Korėjoje ir Taivane – po 1.

AKM Lietuvos laukinėje faunoje daugiausia nustatomas jau užkrėstose teritorijose, kol kas neplinta į naujus rajonus. AKM išgaišinus didelę dalį šernų, virusas sėkmingai išlieka aplinkoje ir kelia grėsmę išgyvenusiems šernams, kuriuos medžiotojai jau bando pradėti saugoti ir mano, kad reikia pradėti didinti jų populiaciją. Tačiau daugelyje rajonų yra stebimas antrinis AKM viruso plitimas šernų gretose.

Nuo šių metų pradžios AKM nustatytas 6 369 sumedžiotiems šernams ir 412 jų gaišenų.

ELTA