Nustatyta, kad miškai padeda kurti debesis ir taip vėsina Žemę

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

184848

Nauji įrodymai atskleidė, kad grynasis medžių vėsinimo poveikis, atsižvelgiant į debesų susidarymą, yra aptinkamas kur kas didesnėje Žemės teritorijoje nei buvo įtarta anksčiau.

Ne naujiena, kad medžiai iš atmosferos ištraukia anglies dioksidą, taip stabdydami Žemės perkaitimą. Visgi, medžiai yra tamsesnės spalvos nei pievos, kurias jie pakeičia, ir dėl to jie taip pat prisideda prie papildomo karščio sulaikymo.

Tyrimas, paskelbtas „Proceedings of the National Academy of Sciences“, nagrinėja ne tik naujai pasodintų miškų anglies kaupimo pajėgumus, kad taip įvertintų kitus jų daromus poveikius globalioms temperatūroms. Visų pirma, autoriai pažymi, kad miškai lemia išaugusį debesuotumą, kas sustiprina jų vėsinamąjį poveikį.

Miškų sodinimas yra pats akivaizdžiausias ir, ko gero, pats svarbiausias žinomas metodas šalinant CO2 iš atmosferos.

Debesų vaidmuo nustatant pasaulines temperatūras nėra paprastas. Stori, ilgai danguje kabantys debesys atgal į kosmosą atspindi didelį kiekį saulės šviesos, taip suteikdami galingą vėsinimo galią. Tačiau kai kurie aukšti debesys sulaiko kylančią šilumą, ypač nakties metu, todėl tampa šiltnamio efekto dalimi, o ne jo sprendiniu, rašo iflscience.com.

Dėl šios priežasties, kylančių temperatūrų kontekste, didėjantis debesuotumas ne visuomet yra pageidautinas.

Tačiau miškų sukelti debesys yra tai, ko mums reikia. „Mes demonstruojame, kad jei manome, kad dažniau debesys yra linkę formuotis virš miškingų vietovių, tuomet medžių sodinimas didelėje teritorijoje yra naudingas ir turėtų būti vykdomas klimato tikslais,“ – pareiškime sakė vyresnysis autorius, Prinstono universiteto profesorius Amilcare Porpotato.

Šias išvadas mokslininkai pasiekė panaudodami palydovinius debesų dangos įrašus 30–45 platumose iš 2001-2010 metų, sulygindami sąlygas vietovėse, kur miškai buvo atsodinti arba pasodinti pirmą kartą.

Jie nustatė, kad miškai ne tik pritraukia didesnį debesuotumą, tačiau virš jų debesys formuojasi anksčiau dienos eigoje, kas didina jų atspindimą saulės šviesos kiekį.

kazuend-19sc2oavzw0-unsplash.jpg

Tai atlieka svarbų vaidmenį tiek lokaliame, tiek globaliame klimate, akivaizdžiausiai tame, kad sumažėjusi sniego danga šildo planetą, nes lemia didesnę saulės šviesos absorbciją.
Tropikuose bet koks miškų skatinamas šiltėjimas yra nustelbiamas jų sukauptos anglies kiekių.

Vis dėlto, šiauresnėse platumose medžiai auga lėčiau ir yra trikdoma sniego danga. Manoma, kad išaugusi miškų danga tolimojoje šiaurėje turi grynąjį šildomąjį poveikį, palyginus su ganomomis pievomis. Vidutinės platumos, apimančios didesnę Šiaurės Amerikos ir Eurazijos dalį, buvo laikomos neaiškiomis, ypač dėl to, kad didžioji dalis medžių čia žiemą numeta savo lapus ir laikinai grąžina didelę anglies dalį į atmosferą.

Naujojo tyrimo mokslininkai yra įsitikinę, kad debesų generavimo efektas, miškų sukuriamas jų tirtose platumose, yra toks didelis, kad miškai čia yra nepaprastai naudingi klimatui. Taip pat yra daug kitų miškų atkūrimo privalumų, pavyzdžiui, buveinės, kurias miškai suteikia nykstančioms rūšims. Nepaisant to, autoriai pripažįsta konkurenciją, kuri gali vykti dėl kitų žemės panaudojimo būdų, ypač susijusių su žemės ūkiu.

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt