Nustatyta, kad ateityje ruduo gali prasidėti savaite anksčiau

Lietuva

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

156430

Mokslininkai skelbia, kad ateityje ruduo gali startuoti savaite anksčiau, o taip nutiks dėl klimato kaitos, dėl kurios medžiai sugeria daugiau anglies dioksido ir anksčiau numeta savo lapus.

Ištisus dešimtmečius mokslininkai tikėjosi, kad vidutinių platumų klimato medžiai savo lapus numes palaipsniui vis vėliau, kuomet pasauliniu mastu kylant temperatūroms ruduo prasidėtų vis vėliau.

Pirminiai stebėjimai rodė, kad taip ir vyko kelis paskutinius dešimtmečius, kas skatino ilgesnį vegetacijos sezoną, galėjusį sulėtinti klimato kaitos tempą.

Visgi, naujas, didesnio masto Europos medžių tyrimas, kurį atliko Šveicarijos federalinis technologijos institutas, esantis Ciuriche, nustatė, kad šios tendencijos ėmė keistis ir lapai krenta anksčiau.

Naujasis atradimas reiškia, kad vietoje to, kad ruduo prasidėtų trimis savaitėmis vėliau, per amžiaus laikotarpį jis prasidės maždaug trimis ar šešiomis dienomis anksčiau.

Lapų buvimas ant lapuočių medžių žymi sezonų kaitą ir laikotarpį, kurio metu medžiai iš oro kaupia anglies dioksidą.

Šiltesnės žiemos lemia ankstyvesnį pavasarinių lapų sprogimą ir tai yra plataus masto klimato kaitos poveikio pavyzdys, teigia tyrimo komanda.

Laikas, kuomet medžių lapai krenta, yra sunkiau pastebimas. Gali egzistuoti tam tikros ribos, kokį kiekį šiltnamio efektą skatinančių dujų medis gali panaudoti ar sukaupti per vienerius metus, aiškino dr. Zani.

Jei yra pasiekiamas visas anglies poreikis, medžių lapai rudenį gali nukristi anksčiau, o ne vėliau.

Mokslininkai aiškina, kad medžių vegetacijos sezono pasikeitimai daro didelį poveikį pasaulinei anglies pusiausvyrai, tačiau yra sudėtinga prognozuoti jos ateities tendencijas. 

Taip yra dėl to, kad mokslininkai nevisiškai supranta aplinkos veiksnių poveikį lapų senėjimui.

Rudeninis lapų metimas vidutinio klimato regionuose yra adaptacija prie stresinių veiksnių, tokių kaip šalti orai, ir bendrai yra manoma, kad orui sušilus lapai ant medžių galėtų išsilaikyti ilgiau ir taip kartu spręstų atmosferinio anglies dioksido problemą.

Dr. Zani su kolegomis pasinaudojo ilgalaikiais Centrinėje Europoje vyraujančių medžių rūšių stebėjimais nuo 1948 iki 2015 metų bei eksperimentais, sukurtais anglies įsisavinimo modifikavimui, jų pagalba siekiant įvertinti atitinkamus poveikius.

Tyrimas atskleidė, kad pavasarį ir vasarą pailgėjęs vegetacijos sezonas, dėl didesnio CO2, šviesos ir aukštesnių temperatūrų kiekio lems ankstyvesnį, o ne vėlyvesnį medžių lapų kritimą.

Taip gali būti dėl to, kad tam tikru momentu šaknys ir mediena nustoja naudoti ir lapuose kaupti anglį, todėl toliau išlaikyti lapus medžiams tampa pernelyg didelė prabanga.

Duomenis mokslininkai panaudojo kuriant modelį, kuris padėtų gerinti rudens prognozes pagal įprastinį klimato scenarijų – kai nesistengiama sulėtinti klimato kaitos tempo, išvengiant pasaulinio temperatūrų vidurkio kilimo.

Modelis prognozuoja, kad per likusią amžiaus dalį rudeninio lapų kritimo datos taps ankstyvesnės, o ne vėlyvesnės, kaip buvo manyta anksčiau.

Dr Zani sakė: „Vidutinio klimato medžių vegetacijos sezono trukmės pasikeitimai daro didelę įtaką biotinėms sąveikoms ir pasaulinei anglies pusiausvyrai. Visgi, ateities vegetacijos sezono trajektorijos lieka labai neaiškios, nes aplinkos veiksnių poveikis rudeniniam lapų būklės blogėjimui yra menkai suprantamas.“

Pavasario ir vasaros produktyvumo padidėjimo dėl kylančio anglies įsisavinimo apskaičiavimas prognozių tikslumą padidino iki 42 procentų.

Mokslininkai pabrėžė, kad išlieka nežinoma ar šios tendencijos tiktų kitiems miškų tipams, tačiau jie užtikrintai teigia,kad jos taikytinos vidutinių platumų regionams.

Jų teigimu, kitas svarbus tyrimų būdas būtų tokių vegetacijos sezono trukmės apribojimų egzistavimas įvairesnėse sistemose.

Dr Christine Rollinson, medžių tyrėja iš Ilinojaus „The Morton Arboretum“, neprisidėjusi prie tyrimo, sakė, kad tai parodo, jog miškas nėra bedugnė anglies dvideginio sutekėjimo kriauklė. Taigi, nors medžiai ir miškai išlieka vienu iš sprendinių kovojant su klimato kaitos poveikiu, tačiau jie negali būti vienintelė reagavimo į šią problemą priemonė. Kad būtų sušvelnintos antropogeninės anglies emisijos ir klimato kaita, yra būtinas įvairus veiksmų planas, apimantis emisijų sumažinimą ir medžių apsaugą bei sodinimą.“

Rezultatai paskelbti žurnale „Science“.

Gismeteo.lt 

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt