Nusprendė, kam skirs Kėdainių krašto garbės piliečio vardą

Rajono taryba nusprendė, kad 2022 metais Kėdainių krašto garbės piliečio vardas bus skirtas, ko gero, garsiausiam mūsų krašto tautodailininkui Vytautui Ulevičiui. 2003 metais jam buvo paskirta ir Krašto kultūros premija. Ir vis dėlto šis sprendimas kiek karstelėjęs, mat kito pretendento į Kėdainių krašto garbės piliečio titulą kandidatūra net nebuvo svarstyta, nes… netinkamai buvo pateikti jo dokumentai, nors sprendimo žmogus laukė net trejus metus…

Pats kreipėsi

Trejus metus Kėdainių rajono savivaldybėje nebuvo Krašto garbės piliečio vardo suteikimo komisijos. Tik šių metų balandį komisija galiausiai buvo išrinkta ir patvirtinta.

Vis dėlto toks ilgas laiko tarpas, kai savivaldybė neturėjo šios komisijos, nepraslydo pro akis ir centrinei valdžiai – Seimo kontrolierių tarnyba du kartus ragino savivaldybę pagaliau susiimti ir išrinkti komisijos narius.

Centrinei valdžiai įsikišti teko po to, kai dar 2019 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyrius valdyba nusprendė teikti rajono merui siūlymą, kam skirti Krašto garbės piliečio vardą.

Tai – visiems puikiai žinomas šviesuolis, vienas iš Sąjūdžio Kėdainiuose įkūrėjų, 2020 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukime Lietuvai“ laureatas Ignas Meškauskas.

Prašymas dar pernai buvo paduotas merui į rankas asmeniškai, o rajono savivaldybės administracijoje jis nugulė dar 2019 metais.

Tačiau matydamas, kad komisijos sudaryti politikams niekaip nepavyksta, I. Meškauskas pats kreipėsi į centrinę valdžią. Gautą kreipimąsi išnagrinėjusi Vyriausybės kanceliarija persiuntė jį Seimo kontrolierei Mildai Vainiūtei, o ši dar pernai lapkritį Kėdainių rajono savivaldybę paragino kuo greičiau sudaryti komisiją.

Tik po pakartotinio raginimo komisija galiausiai buvo sudaryta ir patvirtinta rajono taryboje.

Netiko aprašymas

Tačiau paradoksalu tai, kad žmogus, kurį norėta nominuoti Garbės piliečio vardui ir kurio pastangomis iš esmės toji komisija galiausiai ir buvo sudaryta, šiemet net nebuvo apsvarstytas kaip galimas kandidatas.

Kaip paaiškino komisijos pirmininkas, meras Valentinas Tamulis, komisijai reikia pateikti prašymą ir gyvenimo aprašą, tačiau, esą, I. Meškausko aprašas buvo visiškai neaiškus.

„Komisijai reikia pateikti prašymą ir informaciją apie kandidatą – t.y. gyvenimo, darbo, veiklos ir nuopelnų rajonui aprašą“, – aiškino Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas.

Komisija visgi, vietoje to, kad paprašytų patikslinti dokumentus, I. Meškausko kandidatūrą šiemet tiesiog atmetė.

„Komisija balsavo vienbalsiai. Tuo labiau kad ta antroji kandidatūra niekur nedingsta ir gali pretenduoti kitais metais.

Ten net sunku būtų įvardinti, kad buvo teikimas, toks raštas, kuris apie žmogų nepasakė jokios esmės“, – sakė V. Tamulis.

Apie Vytautą Ulevičių

Vytautas Ulevičius gimė 1934 m. balandžio 12 d. Panevėžio rajone, Traupio miestelyje. Mokėsi Panevėžio aštuonmetėje mokykloje, Kauno amatų mokykloje. 1967–1972 m. dirbo Panevėžio suvenyrų įmonėje „Tulpė“ medžio drožėju, 1972–1984 m. – Plungės įmonėje „Minija“, vėliau Vilniuje.

Daugiau nei tris dešimtmečius skulptorius gyvena Kėdainių krašte: pagyvenęs Dotnuvoje, įsikūrė Krakėse.

Drožinėti Vytautas Ulevičius pradėjo būdamas vos 7 metų. Vaikystėje ganydamas karves gamtoje praleisdavo daug laiko. Ramybėje, dvasinėje tyloje ir prasidėjo jo kaip medžio drožėjo kelias. Jau tada mažo berniuko rankose medis prabildavo, vis pasakodamas kitą istoriją. Jungtis tarp menininko vidinės raiškos ir ilgaamžės materijos – ąžuolo medienos, sukūrė unikalų tandemą, leidžiantį neklystant išskirti jo kūrybą iš kitų medžio meistrų darbų.

Nuo 1968 m. dalyvauja įvairiose parodose. Surengė ir dalyvavo apie 100 personalinių parodų. Vytautas Ulevičius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Daug V. Ulevičiaus darbų pasklido po Lietuvą. Apie 300 monumentalių ir 1000 kamerinių jo darbų sukurta įžymiems asmenims, įvykiams atminti. Jo darbai garsino Lietuvą Italijoje, Prancūzijoje, Čekoslovakijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Graikijoje. Gausu jo darbų Krakėse, kur pastaruoju metu skulptorius gyvena – „Taikos angelas“, „Knygnešys“, „Lietuvaitė“, „Sėjėjas“, M. Daukšos „Postilės“ 400 metų jubiliejui, Kėdainiuose – Tremtinio kryžius, antkapiniai paminklai Sausio 13-osios aukoms A. Kanapinskui ir V. Koncevičiui.

V. Ulevičius du kartus karūnuotas Lietuvos meistrų karaliumi. 2002 m. Valstybės dienos proga Vilniaus rotušėje buvo eksponuojami jo sukurti įspūdingo dydžio šachmatai „Žalgirio mūšis“. Kėdainių savivaldybės administracijos pastate įsteigta V. Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus.

2004 m. – Kėdainių krašto dailės draugijos garbės narys, 2006 m. – geriausias Panevėžio apskrities meistras. 2009 m. Nacionalinių vertybių rinkimuose buvo nominuotas žmogaus – amžininko kategorijoje, 2010 m. tapo respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ II vietos laureatu, suteiktas I klasės meistro-dailininko garbės vardas, 2013 m. tapo respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ III vietos laureatu. 2022 m. Vytautui Ulevičiui įteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kultūros ir meno premija.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt