Nuotraukose sustabdytos daugialypės istorijos akimirkos

Utena

Autoriaus nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

56984

Daugiau kaip tris šimtmečius Lietuvos žemėje gyvena sentikiai. Ši religinė bendruomenė taip ir nepripažinusi XVII a. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarcho Nikono įvykdytos reformos. Rusijoje sentikiai buvo diskriminuojami ir persekiojami. XVIII a. antrasis ir trečiasis dešimtmečiai buvo masinės rusų emigracijos pradžia. Sentikių emigraciją į Lietuvą skatino šio krašto dvarininkų ir Katalikų Bažnyčios pakantumas.

Foto galerija:

Degučiai brangus kraštas kiekvienam sentikiui. Nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. pirmosios pusės Degučiuose vyko intensyvi Lietuvos sentikių bendruomenių veikla: buvo tapomos ikonos, spausdinama religinė literatūra, vykdomas švietėjiškas darbas. Čia buvo vienuolynas, maldos namai. Degučiai laikomas sentikių dvasiniu centru. Garsėja šis kraštas ir rašytiniu paminklu – “Degučiu metraščiu”, kuriame aprašyti 1652-1851 metų sentikių gyvenimo įvykiai.

Bėgo laikas, nyko cerkvė, kapinaitės. Prieš dvylika metų Degučių sentikių bendruomenė pakilo naujam gyvenimui – susikūrė bendruomenė „Degučių rimtis”. Aktyvių Jekaterinos ir Vladimiro Abramovų dėka būrėsi žmonės. Šiandien jie džiaugiasi savo veiklos vaisiai, siekia išsaugoti savo tikėjimą, papročius, tradicijas. Praėjusiais metais Degučiuose buvo pastatyti Degučių sentikių Švč. Dievo Motinos Užtarėjos maldos namai. Jie ir pakvietė žmones ne tik iš Degučių, bet ir aplinkinių vietovių maldai ir susikaupimui. Šiemet vasario 16 dieną šiuose maldos namuose sentikiai aukojo šv. Mišias už Lietuvą, kuri jiems tapo tikra tėvyne. Lietuvos gimtadienio šimtmetį sentikiai pasitiko prikėlę gyvenimui Degučių sentikių tradicijas, papročius, įrašę į jų istoriją naujus puslapius, kurie įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.

Apie garbingą šio krašto istoriją, jo žmones ir buvo kalbama bendruomenės „Degučių rimtis” projekto “Čia Lietuva, čia mūsų namai” renginyje, įvykusiame Zarasų krašto muziejuje. Gausiai susirinkusiems šios bendruomenės nariams, zarasiškiams buvo pristatytos glaudžiai su Degučiais susijusios fotografės Liudmilos Felčinskajos (Elektrėnai) ir bendruomenės ,,Degučių rimtis“ fotografijų parodos (pastarosios autoriai Rita Muravskaja ir Vladimiras Abramovas). Vienose nuotraukose užfiksuoti žmonės su lietuvių tautiniais drabužiais, kitose – Degučių sentikių bendruomenės gyvenimo bei maldos namų statybos akimirkos. Šių nuotraukų mintis jungia idėją, kad šioje žemėje yra vietos įvairių tautų kultūrai, papročiams, bendrystei. Dėl to šis bendravimas tampa turtingesnis, turiningesnis.

Renginio vedėjas muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius) Vasilijus Trusovas priminė renginio dalyviams įdomią daugiataučio ir daugiakultūrio Zarasų krašto istoriją, kalbėjo apie katalikų ir sentikių bendrų tradicijų puoselėjimą, tautų bendravimą. Parodos autorė Liudmila Felčinskaja pasakojo, kad ją dar nuo vaikystės viliojo žmonės tautiniais kostiumais. Rūbas yra svarbus tautos identiteto atspindys, todėl visada džiaugėsi taip šventiškai pasipuošusiais žmonėmis. Nuotraukose įamžinti Elektrėnų savivaldybės liaudiškos muzikos puoselėtojai, koncertuojantys apsirengę tautiniais drabužiais. Liudmilai labai malonu, kad Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais išsipildė jos labai sena, vos ne vaikystės, svajonė – parodyti tautinių drabužių grožį, jų prasmę ir dėvinčių tautinius drabužius žmonių vidinį grožį. Brangios autorei įamžintos akimirkos ir jos tėvų, protėvių žemėje – Degučiuose. Iš nuotraukų žvelgia žmonės, saugantys savo senąjį tikėjimą, jo papročius, tradicijas, prikeliantys Degučius, jos bendruomenę naujam gyvenimui. Liudmila yra šios bendruomenės narė, dažnai lankosi Degučiuose ir mielai fotografuoja žmones, puoselėjančius sentikystės tradicijas, jų darbus. Fotografei foto objektyvas – tai nuostabiausias žmogaus pažinimo instrumentas. Darbuose – šventovės statyba, žmonės ir jų emocijos, kultūros paprastumas ir kartu didybė. Autorė meistriškai įamžino skirtingo amžiaus tikinčiųjų paveikslus. Čia ir tyras tikinčios moters žvilgsnis, ir viltis mergaitės akyse, ir maldingas šventiko susikaupimas bei visos bendruomenės šventiška nuotaika. Nuotraukos apie Degučių sentikių bendruomenę atskleidžia ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir žadina prasmingus apmąstymus bei užlieja širdį vidine tikėjimo šviesa. Bendruomenės pirmininkė Jekaterina Abramova dėkojo savo bendruomenės nariams, be kurių paramos, pagalbos, bendrų pastangų nebūtų šių gražių darbų. Už pagalbą buvo padėkota ir rajono savivaldybės mero patarėjui Arvydui Veikšrai, rajono savivaldybės tarybos nariui Rimvydui Podolskiui, miesto seniūnei Olgai Podolskienei. Daug kam buvo įteiktos padėkos, dovanėlės. O renginio svečiai dėkojo už nuoširdų triūsą bendruomenės pirmininkei, visai bendruomenei.

Renginyje grojo ir dainavo Zarasų krašto kapela (vadovas Stasys Juodvalkis) , kuri susikūrė visai neseniai. Lietuviškas dainas su muzikantais dainavo ir visi renginio dalyviai. Šiltai žiūrovai sutiko ir Visagino kūrybos namų dainavimo mėgėjų studijos ,,Domisolė“ (vadovė Elena Zinkevičienė) jaunąsias dainininkes. Apmąstymams nuteikė ir Liudmilos Gubanovos savo kūrybos eilės, taip pat Praskovja Čiugunova paskaitė Anastasijos Glušakovos-Lazarenko eilėraščių.

Nuoširdžiai bendruomenės darbais, parodos autorės kūrybiniais ieškojimais džiaugėsi žinomas fotomenininkas Vasilijus Degteriovas, kuris dažnai lankosi Degučiuose. Svečias įteikė bendruomenės nariams nuotraukas, kuriose užfiksuotos bendruomenės „Degučių rimtis“ veiklos akimirkos. Visiems, kas domisi savo šalies kultūra, verta apsilankyti parodoje. Tai unikali galimybė dar geriau pažinti kraštą, kuriame gyvename.

Paroda veiks iki spalio 21 dienos.

Zarasų krašto informacinio portalo www.zarasuose.lt informacija. Straipsnis parengtas įgyvendinant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalinai finansuotą projektą: „Zarasų krašto šimtmetis atkurtoje Lietuvoje: žmonės, įvykiai, kultūra ir tradicijos“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt