Nuotolinis, buvęs prakeiksmu, tapo geidžiamu

Šiauliai

. Po­pu­lia­rė­jan­čius pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­čių spe­cia­ly­bių mo­ky­mus žmo­nės ren­ka­si dėl dvie­jų prie­žas­čių. Pir­ma, jie no­ri bū­ti pa­trauk­les­ni darb­da­viui ir dau­giau už­dirb­ti. Ant­ra, šie mo­ky­mai fi­nan­suo­ja­mi vals­ty­bės.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Etaplius.LT

279852

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera: pandemija, daugelį privertusi dirbti ir mokytis nuotoliu, įnešė į rinką naujų profesijų, kurioms prireikė mokymų, o kartu su sparčia technologijų raida padeda įsigalėti ir mokymosi visą gyvenimą idėjai. Mažėja varu atvarytų mokytis kokios nors profesijos ar tobulinti esamus gebėjimus. Mokytis žmonės eina patys. Ir mieliau sėda ne į suolą, o prie kompiuterio.

Savarankiška iniciatyva

Anksčiau suaugusiųjų švietimas buvo vertinamas kaip koks nesusipratimas ar laiko gaišimas: daugiausia būdavo mokomasi, nes siunčia Darbo birža, liepia darbdavys ar to reikalauja įstatymas profesinei specializacijai palaikyti.

Dabar tokių varu atvarytų mokinių stipriai mažėja, o daugėja tokių žmonių, kurie mokosi savo iniciatyva, patys ieškosi, kas jiems reikalinga, ir sąmoningai siekia įgyti trūkstamų žinių.

„Anksčiau žmogus baigdavo mokyklą, profesinę ar universitetą ir su tomis žiniomis išeidavo dirbti. O dabar ir darbdavys, ir darbuotojas suvokia, kad jis visą gyvenimą turės mokytis greitai besikeičiančiame pasaulyje. Keičiasi darbo įrankiai, technologijos, aplinka, reikia prie to adaptuotis. Tam reikalingi mokymai.

Keičiasi žmonių sąmoningumas, nes vis daugiau žmonių supranta, kad aš, kaip darbuotojas, norėdamas uždirbti daugiau, turiu verslui sukurti pridėtinę vertę. Tai tikrai skatina darbuotojus įgyti naujų kompetencijų. Principas, kad, įgijus žinių, galėsi dirbti 30 metų pagal vieną klišę, nebeveikia“, – pokyčius paaiškina vienos didžiausių mokymų platformų Lietuvoje „Mokymų gidas“ vadovas Emilis Markulis.

Tai viena iš vidinių mokymų srities pokyčių priežasčių. Bet išorinės suveikė labiau: pirmoji – visus izoliavęs, o kai ką net keisti profesiją privertęs karantinas, antroji – itin sparti technologijų raida visose srityse, nauji produktai ir paslaugų kūrimas bei inovacijos. Į visas gyvenimo sritis besiveržiantis dirbtinis intelektas dar labiau paskatins mokytis ir, tikėtina, pagimdys naujų specialybių.

Prin­ci­pas, kad, įgi­jus ži­nių, ga­lė­si dirb­ti 30 me­tų pa­gal vie­ną kli­šę, ne­be­vei­kia: kei­čia­si dar­bo įran­kiai, tech­no­lo­gi­jos, ap­lin­ka, rei­kia prie to adap­tuo­tis“, – sako E. Mar­ku­lis.

Nuotolinio mokymosi populiarumas auga net ir po pandemijos

Nuotolinio mokymo paklausos šuolis įvyko pandemijos metu, nes per karantiną kontaktai buvo ribojami, o nuotolinis bendravimas, darbas ir mokslas tapo būtinybe. Jei daugeliui iš pradžių žodis „nuotolinis“ buvo tarsi keiksmažodis ir kančia, tai, išbandžius ir įgudus naudotis įvairiomis programomis, žmonės atrado nemažai privalumų. Įvyko pasirinkimų perversmas.

„Jei prieš pandemiją nuotolinis mokymas neatrodė patrauklus, visi labiau rinkosi kontaktinį mokymą, tai dabar atvirkščiai – net popandeminiu laikotarpiu nuotolinis įgyja vis didesnį populiarumą. Jis išsprendžia keletą problemų: nebereikia dėl mokymų važiuoti į kitą miestą, galima mokytis savo tempu, lanksčiu grafiku, derinti su esama darbine veikla“, – atrastus privalumus vardija E. Markulis.

Visa tai sutaupo žmonėms nemažai laiko, pinigų, padidina mokymų pasiekiamumą ir galimybes, kurių jie anksčiau neturėjo.

„Nuotoliniai mokymai išpopuliarėjo dar ir dėl to, kad ir mokymų organizatoriams tai suteikia didesnį geografinį auditorijos pasiekiamumą, ir lankytojams yra didesnis mokymų pasirinkimas, nei kad būtų viename konkrečiame mieste. Kartais ir lokacija žmogui gali būti nepatogi, o nuotoliniams mokymams nėra skirtumo, ar iš Šiaulių, ar iš Vilniaus, ar iš kokio kito miesto – gali jungtis ir dalyvauti juose“, – sako E. Markulis.

Patogesnės programėlės

Jei anksčiau atsisiųsti mokymų programą ir įgusti ja naudotis atrodė painus reikalas, tai dabar technologijos ištobulėjo tiek, kad keliais klaviatūros spragtelėjimais patenki į virtualią klasę ir mokymasis nebekelia diskomforto.

„Mažiau strigimų, mažiau techninių sutrikimų mokymosi metu. Atsirado galimybė bendrauti, uždavinėti klausimus per mokymus. Tai išsprendė pagrindinę problemą, kad anksčiau būdavo sudėtinga interaktyviai dalyvauti mokantis“, – pastebi E. Markulis.

Jo vadovaujamai vienai didžiausių mokymų platformų Lietuvoje „Mokymų gidas“, kuri sėkmingai veikia jau 12 metų, irgi reikėjo atsinaujinti ir tobulintis. Tačiau tai pasiteisino – dabar ji labiau pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ir naudotis dar patogiau.

Nuotolinių mokymų trūkumas tas, kad mokinys būtinai turi turėti programinę įrangą ir stabilų interneto ryšį.

Mokymuisi netrukdo sienos

Kai tapo nebesvarbi vieta, kur mokytis, žmonės nebesivaržo jungtis į paskaitas, kad ir kur būtų: namie ar biure, mieste ar kaime, Lietuvoje ar užsienyje. Studentai, gyvenantys užsienyje, – tai gana nauja pastarųjų metų tendencija. Tuo naudojasi emigrantai, galvojantys apie grįžimą į Lietuvą arba apie žinių pagilinimą profesinėje srityje gimtąja kalba.

„Lietuviai, gyvenantys Norvegijoje, Anglijoje, kurie vis labiau galvoja apie grįžimą į Lietuvą, tam ruošiasi. Kad turėtų, ką pasiūlyti darbdaviui, jie, dar būdami ten, iš anksto ugdo savo kompetencijas nuotoliniu būdu“, – pastebi mokymų organizatorius.

Tas nuotolinis mokymasis emigrantams išsyk išsprendžia keletą problemų: sutaupo laiko, nes jie jau gali grįžę išsyk įsilieti į darbo rinką, o galbūt ir pinigų, nes tikėtina, kad profesiniai mokymai užsienyje kainuoja brangiau nei Lietuvoje.

Gyvas kontaktas išliks

Tai, kad gyvi mokymai visiškai nueis užmarštin, abejotina. Nors nuotolinis mokymas jau leidžia sukurti intensyvų bendravimą, bet betarpiškumo atmosferos, neformalaus bendravimo prieš ar po paskaitų per ekraną nepasieksi. Todėl gyvi kontaktiniai mokymai auditorijose egzistuos ir toliau, nes turi savų privalumų.

„Pagrindinis pliusas ir pridėtinė vertė studentams – kad, ateidami mokytis gyvai, jie gali susipažinti su savo srities darbuotojais, užmegzti profesinių ryšių, o tai vėliau gali pasitarnauti profesiniam ir asmeniniam gyvenimui“, – svarbaus žmogiškojo faktoriaus neneigia E. Markulis.

Mokantis gyvoje grupėje, daugiau diskusijų, daugiau motyvacijos, lengviau išlaikyti dėmesį ir tempą, nes virtualiai tam reikia savidisciplinos. Be to, yra dalykų, kurių beveik neįmanoma išmokti vien nuotoliu, reikia praktikos su mokytoju, pavyzdžiui, vairavimas ar šunų kirpimas ir pan.

Keičiasi pasiūlymų gausa

Mokymų rinkoje ypač padidėjo pasirinkimas: nuo profesinių iki asmeninių gebėjimų.

„Yra visko: profesinių mokymų – nuo buhalterio iki IT specialisto, asmeninio tobulėjimo mokymai – populiarėjanti sritis, nes vis daugiau žmonių individualiai investuoja į savo tobulėjimą, kaip būti efektyvesniam kasdienėje veikloje. Populiari sritis – užsienio kalbos, ypač anglų. Neseniai papildėme ir naują pramonės ir gamybos kategoriją, nes labai daugėja specifinių mokymų“, – sako E. Markulis.

Šalia tradicinių specialybių ir mokymo programų atsiranda vis daugiau anksčiau negirdėtų profesijų. Vieni populiariausių – programavimo kursai, kurie atveria duris naujoms karjeros galimybėms technologijų sektoriuje.

„Anksčiau populiarūs būdavo bendriniai mokymai, tokie kaip: buhalterių kursai, vairuotojo, aukštalipių, darbų saugos mokymai ir kt. Dabar žymiai išaugo aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialybių mokymai: programavimo, mokslinių sričių specialybių“, – naują tendenciją įvardija E. Markulis.

Pridėtinę vertę kuriančių specialybių mokymus žmonės renkasi dėl dviejų priežasčių. Pirma, jie nori būti patrauklesni darbdaviui ir daugiau uždirbti. Antra, šie mokymai finansuojami valstybės.

Dėmesys – pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms

Mokymus, kuriuose žmonės gali nemokamai įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas, ES lėšomis organizuoja, apmoka ir net stipendiją moka Užimtumo tarnyba. Dalyvauti gali tiek bedarbiai, tiek darbo rinkoje užimti asmenys, svarbu būti registruotiems Užimtumo tarnyboje.

„Registruoti klientai gali pasinaudoti projekto „Kryptis – ateitis“ parama. Planuojama, kad projekto įgyvendinimo metu iki 2026 m. balandžio 30 d. 19,7 tūkst. žmonių įgis aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų. Ateities profesijų įgijimui, verslumo skatinimo priemonėms šiuo laikotarpiu numatoma skirti 106 mln. Eur“, – skaičius, galinčius pakeisti daugelio žmonių uždarbio galimybes, vardija Užimtumo tarnybos Planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Dalė Čičelienė.

Kelti kvalifikaciją labiau linkę turintieji darbą, o ne bedarbiai

Pinigai mokymams numatyti ketveriems metams, vadinasi, kasmet perspektyvią kvalifikaciją gali įgyti maždaug po 5 tūkstančius norinčiųjų. Jau eina antri metai, programa įsivažiuoja, bet vangokai: mokosi maždaug 3,6 tūkst. Vadinasi, besiskundžiantieji, kad negauna norimo darbo, nes jų gebėjimų niekam nereikia, patys nemotyvuoti ką nors keisti ir tobulintis.

Įdomu tai, kad naujomis galimybėmis labiau domisi tie, kurie jau turi darbus. Kai projektas pernai startavo, tai per pusmetį (2022 m. liepą–gruodį) mokytis ateities profesijų pradėjo 1,6 tūkst. asmenų, kurių dauguma – Užimtumo tarnybos siųsti bedarbiai, dirbančių iš jų nebuvo nė ketvirtadalio (378 užimtieji, t. y. dirbantys). Tačiau šiemet, informacijai apie galimybes pasklidus, situacija pradėjo sparčiai keistis: iš beveik 2 tūkst. žmonių, pradėjusių mokytis, daugiau nei 800 užimti asmenys, kurie kreipėsi patys ir mokosi dirbdami.

Virtualūs mokymosi kursai siūlo lankstumą, nes žmonės gali mokytis savo tempu ir pasirinkti, ką ir kada nori studijuoti. Tai itin praverčia žmonėms, kurie turi įsipareigojimų, tačiau nori įgyti naujų įgūdžių arba pakeisti savo karjerą.

„Lankstesnis mokymų grafikas ir prieinamumas skatina vis daugiau klientų rinktis nuotolinius mokslus. Tai – populiarėjanti forma tarp dirbančiųjų, kuriems taip pat finansuojame naujų kvalifikacijų ar kompetencijų įgijimą, jei jos įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančiųjų sąrašą“, – pasakoja D. Čičelienė.

Lanks­tes­nis mo­ky­mų gra­fi­kas ir priei­na­mu­mas ska­ti­na vis dau­giau klien­tų rink­tis nuo­to­li­nius moks­lus pa­ste­bi Da­lė Či­če­lie­nė, Užim­tu­mo tar­ny­bos Pla­na­vi­mo ir mo­ni­to­rin­go sky­riaus ve­dė­ja.

Populiariausios IT kvalifikacijos

Aukštą pridėtinę vertę kuriančios profesijos susijusios su investavimu į mokslinius tyrimus, eksperimentine plėtra bei inovacijomis. Mokymų trukmė priklauso nuo programų ir yra labai įvairi: nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

„Tiek pernai, tiek šiemet dirbantieji dažniausiai renkasi IT srities programas: programavimą II (pritaikymo sritis – duomenų analitika), Python pradedantiesiems užimtiems asmenims, Front-end pradedantiesiems užimtiems asmenims, Duomenų analitiką ir Python programavimo pagrindus. Bedarbio statusu registruoti klientai dažniausiai renkasi Python programą (560 val.), Front-end serverless, Java (600 val.), Informacinių sistemų testavimą ar E. pardavėjo-konsultanto modulinę profesinio mokymo programą“, – besimokančiųjų pasirinkimus analizuoja D. Čičelienė.

Mokymasis visą gyvenimą

Jaunesni žmonės noriau keičia profesiją: tiek siunčiami Užimtumo tarnybos, tiek darbdavių. Savarankiškai iniciatyvą mokytis rodo daugiausia vidutinio amžiaus asmenys. O vyresni paprastai jau turi sukaupę profesinę patirtį tam tikroje srityje ir kardinaliai keisti kryptį jiems sunkiau psichologiškai, nes lyg ir gaila prarasti įdirbį, lyg ir gėda pripažinti, kad pasirinktoje profesijoje nepavyko. Tačiau stebima teigiama tendencija, kad amžius nebėra jokia stigma mokytis.

Pasak E. Markulio, daugelis klaidingai mano, jog vaikai lengviau įsisavina žinias, o kuo vyresni – tuo sunkiau.

„Tai mitas. Visą gyvenimą besimokančio žmogaus smegenys tampa imlios mokslams. Kuo daugiau žmogus smegenis mankština, kuo daugiau jas maitina žiniomis, tuo ilgiau išlieka elastingesnės, jaunatviškos ir gyvybingos. Tai duoda naudos ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame gyvenime, nes galima atitolinti senatvines ligas, tokias kaip Alzheimerio sindromas ir pan.“ – nuolatinio mokymosi nauda neabejoja E. Markulis.

Užimtumo tarnybos duomenimis, iš besimokančių naujų profesijų – penktadalis yra vyresni nei 50 metų.

„Pradėjusių dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse (įskaitant ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiose) bedarbiai jaunuoliai iki 29 m. sudaro 29,8 proc. dalyvių, asmenys nuo 30 iki 44 m. amžiaus – 42,3 proc., asmenys nuo 45 iki 49 m. – 8,2 proc., vyresni nei 50 m. amžiaus – 19,6 proc.“ – pastebi D. Čičelienė.

Mokymų prieinamumas ir programų įvairovė lemia tai, kad mokymosi visą gyvenimą idėja darosi vis gajesnė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt