Nuotolinio mokymo grimasos: strigo sistemos, bet motyvacija nedingo

Pirmą kartą istorijoje dėl užsitęsusio karantino pradėtas nuotolinis mokymasis. Keli tūkstančiai rajono vaikų pirmadienį jau gilino ne tik bendrąsias žinias, bet kartu mokėsi kompiuterinio raštingumo. Mat pamokos vyko ne įprastoje klasėje, bet virtualioje erdvėje. Tiek pedagogų bendruomenė, tiek mokiniai ir jų tėvai tvirtina esą pasiruošę naujam iššūkiui, svarbiausia, kad nenuviltų ponas... internetas!

Ieškota naujų sprendimų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius įsitikinęs, kad dabar švietimo laukia sudėtingiausias ugdymo proceso užtikrinimo etapas nepriklausomoje Lietuvoje. „Prabėgusios dvi intensyvaus pasiruošimo savaitės parodė, jog iššūkių organizuojant nuotolinį mokymąsi, ypač dabartinėmis sąlygomis, yra tikrai daug. Išryškėjo informacinių ir komunikacinių priemonių trūkumas tiek mokyklose, tiek kai kuriose šeimose. Dauguma mūsų norėtume turėti ir geresnius informacinių technologijų panaudojimo įgūdžius, didesnę patirtį perteikdami ugdymo turinį mokiniams virtualioje erdvėje“, – neabejoja A. Petravičius. Pastarosios dvi savaitės, kai mokiniai atostogavo, pedagogų bendruomenei buvo kaip niekada intensyvios, ieškota geriausių sprendimų pasiruošiant nuotoliniam mokymui, išbandytos įvairios internetinės platformos ir pasirinkti optimaliausi variantai, pagal kiekvienos švietimo įstaigos poreikį.

Lietuviškos platformos „užlinko“

Pirmosios nuotolinio mokymo dienos vieniems dėl stringančio interneto apkarto, o kitiems paliko teigiamus įspūdžius. „Moksleiviai jau nuo 8 val. mokosi nuotoliniu būdu. Pagrindinis darbas vyksta per „Tamo“, tačiau parinkta ir vaizdinio bendravimo platforma „Google Classroom“ (pastaroji nekainavo mokyklai jokių papildomų lėšų), pedagogai dirba ir „Eduka“ bei išnaudoja kitas elektroninio bendravimo formas“, – pasakojo Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis. Jis užtikrino, kad „Minijos“ progimnazijos pedagogai yra pasiruošę tinkamai nuotolinio ugdymo iššūkiui, informacinės technologijos jų negąsdina, svarbiausia, kad nebūtų interneto trikdžių. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojai su vaikais bendrauja taip pat įvairiomis formomis, išnaudoja ir „Zoom“ programos privalumus. „Įsivaizdavome, kad bus blogiau. Darbas vyksta“, – trumpai replikavo ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis.

Labiausiai stringa lietuviškos platformos „Tamo“, „Eduka“, „Ema“. Dėl to nukentėjo tiek pedagogai, tiek mokiniai, kurie nebuvo pasiruošę kitų virtualaus bendravimo variantų. „Minijos“ progimnazijos inžinierius Stasys Sodeikis informavo, kad jų švietimo įstaigos naudojama „Google Classroom“ yra daugiafunkcė galinga platforma, turinti daug privalumų. Pavyzdžiui, tiek direktorius, tiek pavaduotojos, mokytojai gali laisvai migruoti po klases virtualiu būdu ir stebėti, kaip vyksta pamokos“, – sakė inžinierius.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė informavo, kad jau gavo ir „Tamo“ bei „Eduka“ atsiprašymo laiškus dėl trikdžių, galingumas bus didinamas, tad ateityje problemų turėtų nebekilti.

Kompiuterius ir planšetes skolina

Dar ruošiantis nuotoliniam mokymui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlikusi apklausą, nustatė, jog ugdymo procesui užtikrinti trūksta per 35 tūkst. kompiuterių. „5 tūkstančiai kompiuterių bus perkama, dar 30 tūkst. bus nuomojama. Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. Eur. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys“, – informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Rajone didžiausias kompiuterių, internetinio ryšio poreikis buvo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje. „Iš viso trūko 82 kompiuterių. Mokykla jau išdalijo savo 40 kompiuterių pagal panaudos sutartis. Dabar kiekvienoje šeimoje yra bent po vieną kompiuterį“, – sakė direktorius A. Alčauskis.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius J. Gindulis teigė, kad 10 kompiuterių jo vadovaujama įstaiga pagal panaudos sutartį jau suteikė ugdytiniams. „Pirmadienį sulaukėme dar vienos moters skambučio, tad bus skiriamas dar vienas kompiuteris. Tai nėra dovana, tai darbo priemonė, duodama pagal panaudos sutartį. Kompiuterį būtina naudoti pagal paskirtį, jo negalima perleisti trečiajam asmeniui“, – akcentavo „Minijos“ progimnazijos direktorius J. Gindulis.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija skyrė 7 planšetes vaikams, kurių šeimos sunkiau verčiasi ir stokojo kompiuterinių įrenginių. „Vienai šeimai užsakėme internetą, nuvežėme modemą. Apmokėsime ir internetinio ryšio paslaugas, išeis apie 10 Eur per mėnesį. Dar vieną modemą taip pat esame išsinuomoję, laikome atsargoje, jei kam prireiktų“, – sakė gimnazijos direktorė Laima Navickienė.

Agluonėnų pagrindinės mokyklos direktorė Rima Gabalienė „Bangai“ pasakojo, kad vaikams pagal poreikį davė 4 mokyklos planšetes: „Jų reikėjo daugiausia dėl to, kad šeimose auga keli mokyklinio amžiaus vaikai ir nepasidalija kompiuteriniais įrenginiais.“

Dvyliktokai nežinioje

Daugiausia nežinomybės šiuo įtemptu laikotarpiu dvyliktokams. „Ar gausime tiek pat informacijos, kiek laiko reikės skirti savarankiškam mokymuisi, ar visi mokytojai išnaudos informacines technologijas?“ – tokius klausimus pila rajono abiturientai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius pripažįsta, kad iššūkių kelia artėjantys brandos egzaminai, mat abiturientai nėra išėję paskutinių temų, o mokymasis nuotoliniu būdu vis dėlto neatstoja įprastojo. Anot jo, jei pandemija pasibaigtų iki birželio mėnesio, egzaminus būtų galima organizuoti. „Sulaukiame pasiūlymų atsisakyti organizuoti egzaminus nuotoliniu būdu, nes tą padaryti būtų labai sunku“, – pastebi A. Monkevičius.

Tiek dėl egzaminų, tiek dėl artėjančių mokslo metų pabaigos kylančius klausimus analizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta komisija. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Tam yra sudaryta minėta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – dar pirmadienį pranešė A. Monkevičius.

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa LINKIENĖ: „Tenka pripažinti, kad dalis mokytojų, mokinių susidūrė su interneto apgultimi, tačiau tai išsprendžiami klausimai.

  Dėl mokslo metų užbaigimo pritariu tiems, kas siūlo į vykstantį procesą žiūrėti kūrybiškai, juolab kad niekas negali pasakyti, kiek užtruks karantinas. Reikia tęsti mokymo procesą bet kokiu būdu, pratinti vaikus prie savarankiško darbo, atsiskaitymų. Svarbu išnaudoti įvairius veiklos būdus. Jei mokslo metus norėtų užbaigti balandžio mėnesį, tai, manau, mokymosi procesą derėtų pradėti rugpjūčio mėnesį.

  Pati esu muzikos pedagogė ir šios pamokos vedimas nuotoliniu būdu tikrai įmanomas, tik susidūriau su ribota galimybe dainuoti, groti visai klasei vienu metu, tad tenka gerokai paplušėti teikiant mokiniams užduotis, siekiant rezultatyvaus grįžtamojo ryšio. Šioje susiklosčiusioje padėtyje labiau koncentruojuosi į improvizacines, kūrybines užduotis, projektinius darbus, muzikos klausymą. Su neformaliojo ugdymo dainos studijos „Bangelės“ dainininkais susitiksime mažomis grupelėmis, jiems jau išsiuntinėjau vokalines užduotis.“

ĮDOMU

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė informavo, kad didžioji dauguma rajono mokinių pirmadienį prisijungė prie internetinių mokymosi platformų. Pavyzdžiui, iš „Minijos“ progimnazijos 1 100 mokinių neprisijungė tik 7 (priežastys žinomos); iš 713 „Kranto“ ugdytinių prisijungė 672; iš 642 „Vaivorykštės“ gimnazistų pamokose virtualiai dalyvavo 603; iš 732 Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazistų prisijungė 697; iš 358 (skaičius su ikimokyklinukais) Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinių pamokose virtualiose platformose dalyvavo 343. „Bendras prisijungusių prie virtualaus mokymo programų rajono mokinių procentas siekia 95. Skaičiai džiuginantys. Neprisijungusių mokinių nedalyvavimo ugdymo procese priežastis pavesta išsiaiškinti klasių vadovams. Jei tai bus sisteminga, įsitrauks socialinis pedagogas“, – komentavo N. Gotlibienė.