PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Sausio 29 d. 07:00

Nuotolinio darbo poveikis Baltijos šalių gyventojams: lietuviai jaučia didžiausią neigiamą įtaką

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


163210

Lietuvos gyventojai nurodo jaučiantys didžiausią neigiamą nuotolinio darbo įtaką, tuo tarpu pozityviausi išlieka Estijos gyventojai, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikto Baltijos šalių gyventojų tyrimo duomenys.

Anot banko atstovų, prie skirtingo nuotolinio darbo poveikio produktyvumui bei asmeninei gerovei itin prisidėjo nuotolinio darbo patirtis, įgyta dar iki pandemijos, bei skirtingi karantino apribojimai Baltijos šalyse.

„Tendencija pereiti prie iš dalies nuotolinio darbo buvo pastebima dar prieš pandemiją. Tiesa, situacija Baltijos šalyse buvo skirtinga. „Eurostat“ duomenimis, Estijoje net penktadalis dirbančiųjų bent retkarčiais dirbdavo namuose dar iki pandemijos, tačiau Lietuvoje ir Latvijoje ši darbuotojų dalis siekė vos 5 proc.“, − teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Estijos gyventojai rečiau nurodė asmeninio produktyvumo sumažėjimą bei dažniau akcentavo išaugusį pasitenkinimą darbu. Negana to, vos trečdalis apklaustųjų Estijoje nurodė dirbantys ilgesnes darbo valandas. Palyginimui, Lietuvoje ilgesnes valandas nurodė dirbantys net 44 proc. respondentų, Latvijoje ši darbuotojų dalis siekia 41 proc.

Tyrimas rodo, kad tie darbuotojai, kurie nurodė teigiamą nuotolinio darbo įtaką jų asmeninei gerovei, dažniausiai minėjo sumažėjusį su darbu susijusį streso lygį bei išaugusį patenkinimą. Estijos darbuotojai taip pat dažniau minėjo teigiamus savijautos pokyčius, tuo tarpu Lietuvoje dirbantys asmenys dažniau nurodė neigiamą nuotolinio darbo įtaką – suprastėjusį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei išaugusį streso lygį.

Tyrimas atskleidė, kad tie gyventojai, kurie turėjo daugiau patirties dirbti nuotoliniu būdu dar prieš pandemiją, rečiau nurodė neigiamus nuotolinio darbo aspektus.

ELTA