Nuotoliniame posėdyje – ataskaitų ir sprendimų kaip iš gausybės rago

Gegužės 8 d. nuotoliniu būdu vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje iš viso buvo apsvarstyti 36 klausimai, išklausytos Birštono savivaldybės administracijos direktorės ir kelių biudžetinių įstaigų 2019 m. veiklos ataskaitos, priimti kiti sprendimai.

Administracijos direktorė pateikė pirmąją veiklos ataskaitą

Gegužę sukanka vieneri metai, kai Birštono savivaldybės administracijai vadovauja direktorė Jovita Tirvienė. Savo pirmoje ir išsamioje ataskaitoje ji apžvelgė Birštono savivaldybės administracijos 2019 m. veiklą, aptarė, kaip sekėsi vykdyti priskirtas funkcijas visiems trylikai administracijos skyrių, pristatė Savivaldybei pavaldžių įstaigų veiklos rodiklius, išanalizavo biudžeto pajamas ir išlaidas, pasidžiaugė investicine veikla, įgyvendintais projektais ir kt.
Tarybos narei Dainai Zdanavičienei patiko Administracijos direktorės kritiškas požiūris į savo darbą. J.Tirvienė savo pristatyme išskyrė svarbiausias Administracijos veiklos problemas. Jos teigimu, būtina didinti veiklos efektyvumą, skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp skyrių, skirti didesnį dėmesį strateginiam planavimui ir jo stebėsenai, krūvių ir užduočių paskirstymui, specialistų paieškai. Karantino laikotarpis parodė, kad reikia stiprinti Administracijos darbuotojų darbo su elektroniniais dokumentais kompetencijas, parengti šių dokumentų bazes, taip pat būtina atnaujinti turimas informacines technologijas. Direktorės manymu, per mažai dirbta smulkaus ir vidutinio verslo paramos srityje, nepaieškota naujų paramos formų.
Visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai Administracijos direktorės ataskaitai pritarė. Merė Nijolė Dirginčienė ją taip pat įvertino teigiamai. Anot jos, nors praėję metai Administracijos direktorei buvo nelengvi, J.Tirvienė su kilusiais iššūkiais susidorojo, ir šiuo metu bendradarbiavimas ir darbas su Administracija vyksta aukštesniame lygmenyje.
Iš opozicijos atstovų Administracijos direktorė sulaukė klausimų, kaip savivaldybė tvarkosi su kreditoriniais įsiskolinimais ir šių metų biudžetu. Į pagalbą jai atskubėjo Finansų skyriaus vedėja Onutė Grigonienė, kuri patikino, kad Savivaldybės 340 tūkst. eurų kreditoriniai įsiskolinimai sumažėję. Savivaldybė turi 2,3 mln. eurų paskolų su 1 proc.

metinėmis palūkanomis. Pasiskolinti buvo būtina – šiomis lėšomis vykdomi svarbūs infrastruktūros projektai. Pasak O.Grigonienės, situacija nėra bloga, nes Savivaldybė pagal finansinius rodiklius dar gali per metus pasiskolinti iki 300 tūkst. eurų.
Tarybos nariui Dariui Šeškevičiui rūpėjo sužinoti Administracijos direktorės nuomonę dėl Seimo priimto Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, kuris įsigalios 2021 m. Anot J.Tirvienės, pagal šį įstatymą inžinerinės infrastruktūros plėtrai koordinuoti Savivaldybėje privalės būti įsteigta vyriausiojo inžinieriaus pareigybė, todėl padidės darbo užmokesčio fondas. Be to, atsiras daugiau derinimų su privačiais nekilnojamojo turto vystytojais.
Merė į šią situaciją pažvelgė pozityviai, jos manymu, šis įstatymas Savivaldybei palankus, nes numatyta galimybė Savivaldybei gauti papildomų lėšų iš nekilnojamojo turto vystytojų – jie privalo arba prisidėti kuriant teritorijų plėtrai reikalingą suplanuotą infrastruktūrą, arba sumokėti vienkartinę piniginę įmoką savivaldybei, atsakingai už infrastruktūros plėtrą.

Biudžetinių įstaigų rūpesčiai ir džiaugsmai
Savivaldybės biudžetinių įstaigų – UAB „Birštono šilumos tinklai“, Miesto tvarkymo tarnybos, gimnazijos, muziejaus, Nemajūnų dienos centro, Sporto centro, Turizmo ir informacijos centro, Birštono PSPC – 2019 m. veiklos ataskaitų ir metinių pranešimų aptarimas buvo sklandus, jų vadovams buvo užduota patikslinančių klausimų.
Miesto tvarkymo tarnybos direktorius Algirdas Kederys buvo paklaustas apie iššūkius, su kuriais pernai susidūrė savo darbe. Jo teigimu, praėjusiais metais tarnybai prisidėjo daugiau tvarkomų plotų, aplinkos priežiūros darbus sunkino vyravusi sausra. Šio pavasario-vasaros sezono atidarymo pradžia sutapo su karantinu, o tai prideda rūpesčių, atidarant kai kuriuos turistų itin lankomus objektus. Atsakydamas į Valės Petkevičienės paklausimą dėl nuorodų į A.S. Zenkevičiaus vardo krantinę įrengimo, tarnybos vadovas patvirtino, kad lentelės jau pastatytos, nuorodas galima rasti ir nuo Vytauto kalno pusės, ir Pušyno gatvėje.

Birštono gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius pasidžiaugė, kad praėjusieji metai buvo itin darbingi, buvo įdiegtas mokytojų etatinis apmokėjimas, pritaikytos kitos naujovės, komandinio darbo dėka pagerėjo mokinių pažangumas, buvo vykdomos edukacinės veiklos ir projektai. Jis nesureikšmino gimnazijos reitingų šalies mastu, pasak direktoriaus, stengiamasi dėl kiekvieno mokinio, kuris ateina į gimnaziją.
Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys galėjo pasigirti sėkminga veikla ugdymo procese, komandų formavimu, vykdytais projektais, teiktų paslaugų įvairove. Šiuo metu, sakė direktorius, sportininkai, sulaukę karantino švelninimo, jau treniruojasi lauko erdvėse.
Birštono TIC direktorė Rūta Kapačinskaitė pabrėžė, kad 2019-ieji kurorto rinkodarai buvo itin palankūs. Pernai kurorte apsilankė daugiau nei 171 tūkst. turistų, jų skaičius išaugo 17 proc. Nakvynių buvo priskaičiuota 443 642, vienu metu kurorte galėjo apsinakvoti 2900 žmonių, palyginti su ankstesniais metais, atvykusieji Birštone pramogavo trumpiau.
Pasak R.Kapačinskaitės, karantino laikotarpis parodė, kad labai pasiteisino TIC pernai kartu su kitomis savivaldybėmis vykdyti e-rinkodaros projektai, taikytos įvairios komunikacijos priemonės, įdiegtas modernus maršrutų modulis ir kt. Paklausta, kokį lankytojų sumažėjimą dėl judėjimo apribojimų prognozuoja šiems metams, TIC direktorė teigė, jog 30 proc. turistų pokytį ji dar laikytų sėkme. Turistų srautai Birštone baigėsi sulig kovo 14 diena, ir atsigauna tik nuo šios bei kitos savaitės, pamažu atsidarant apgyvendinimo įstaigoms, kaimo turizmo sodyboms bei sanatorijoms.
Tuo tarpu Birštono muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė pasidžiaugti lankytojais dar negali. Ji sakė, kad nuo tada, kai buvo leistas muziejų lankymas, per dvi savaites į jį neužsuko nė vienas lankytojas. Pernai muziejaus patalpos buvo iš dalies renovuotos, lankytojams paruošta naujų edukacijų, šiems metams buvo suplanuota didelių renginių.
Birštono PSPC direktorius Dainius Kryžanauskas akcentavo, jog įstaigos darbas po sunkesnių metų susinormalizavo, pernai pacientams buvo suteikta per 20 tūkst. paslaugų, vienas pacientas pas gydytojus vidutiniškai apsilankė po 10 kartų per metus.
Įstaiga metus baigė su teigiamu finansiniu rezultatu, todėl šiemet svarstoma efektyvinti centro veiklą ir didinti darbuotojų atlyginimus.

Patikslintas savivaldybės biudžetas, pajamų pokytis – milijoninis
Taryba pritarė Birštono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimams. Finansų skyriaus vedėjos Onutės Grigonienės teigimu, biudžeto pajamos padidintos 1 mln. 800 tūkst. eurų. Vyriausybė, skatindama ekonomiką, gegužės 6 d. nutarimu Birštono daugiafunkcio sporto komplekso įrengimui skyrė 1 mln. 100 tūkst. Eur; mokslo paskirties pastato (Meno mokyklos) rekonstravimui – 400 tūkst. Eur; Birštono lopšelio-darželio „Giliukas“ pastato rekonstravimui – 300 tūkst. Eur.

Merė pasidžiaugė šia gera žinia, anot jos, paskirtos lėšos leis įgyvendinti pradėtus svarbius projektus, pavyzdžiui, daugiafunkciam centrui gautų lėšų visiškai pakaks statybų užbaigimui, todėl jau kitais metais Birštono sporto centras savo veiklas galės vykdyti naujame pastate.
Į biudžeto pajamas įtraukti ir 7930 eurų, kuriuos Savivaldybei skyrė SADM. Iš šių lėšų bus premijuoti Nemajūnų dienos centro socialiniai darbuotojai, teikę paslaugas gyventojams ekstremaliomis COVID-19 pandemijos sąlygomis.
Biudžeto eilutės pakoreguotos ir dėl kitų reikmių. Savivaldybės koofinansavimas paskirtas dviems Birštono viešosios bibliotekos projektams, laimėjusiems Lietuvos kultūros tarybos finansavimą; numatyta lėšų Ivoniškių kapinių detaliojo plano ir techninio projekto, elektromobilių įkrovos prieigų įrengimo išlaidoms sumokėti ir kt.

Kurorte padaugės mobilių prekybos vietų, lauko kavinių, nuomos punktų
Taryba atnaujino patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų teikimo vietų Birštono mieste schemą bei sezoninių paslaugų teikimo vietų eksplikaciją. Su patvirtinta schema jau gali susipažinti būsimieji investuotojai, norintys Birštono miesto teritorijoje teikti sezonines maitinimo ir kitas paslaugas. Sezono metu kurorte padaugės mobilių prekybos vietų iš stilizuotų karietų, maisto produktų mobilių kioskų, laikinų turgaviečių, leidžiama atsidaryti lauko ir pontoninėms kavinėms, statyti pramoginius įrenginius (batutus, čiuožynes), įrengti pramoginius ir teminius takus, teikti dviračių, rikšų, velomobilių, riedžių, riedučių, vandens transporto ir kt. nuomos paslaugas Savivaldybės patvirtintose vietose.
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, dėl kurios didelių nuostolių patiria smulkus ir vidutinis verslas, kitu sprendimu nutarta 2020 metais kurortinio poilsio ir turizmo sezono metu Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti (teikti paslaugas) pramoginiais įrenginiais Birštono savivaldybės viešosiose vietose išdavimą dydžius sumažinti 50 procentų.

Patvirtinta pontoninių prieplaukų schema
Sparčiai daugėjant pareiškėjų prašymų įsirengti mobilias laikinas prieplaukas bei vykdyti transportavimo paslaugas, Taryba patvirtino Mobilių laikinų pontoninių prieplaukų (įrenginių) Birštono mieste įrengimo reikalavimus ir mobilių laikinų pontoninių prieplaukų Birštono mieste schemą. Tokiu būdu bus išsaugotas kurorto estetinis patrauklumas bei išspręsti nesutarimai tarp paslaugas teikiančių asmenų, nustatyti atstumai tarp prieplaukų.

Į „Birštono seklytėlę“ ves Liepų alėja
Tarybos nariai buvo pateikę įvairių variantų, kaip galėtų būti pavadintas akligatvis, vedantis į Škėvonių gūbrį bei „Birštono seklytėlę“, bendru sutarimu jam suteiktas Liepų alėjos pavadinimas. Suteikus pavadinimą, planuojama užregistruoti alėją kaip turtinį vienetą ir ją rekonstruoti arba atlikti kapitalinį remontą, įrengiant ir automobilių stovėjimo aikštelę atvykstantiems kurorto svečiams.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys Helmanas Lik kolegas kvietė dar kartą aptarti vieną iš ankstesnių Tarybos sprendimų, kuriuo nepatenkinti gyventojai. Pagal šį sprendimą savo kiemų apsitverti tvoromis negali ir kaimiškosios kurorto teritorijos gyventojai, jiems neišduodami leidimai. Siūloma užtvaras formuoti iš želdinių, tujų. Visgi tai nekilnojamojo turto savininkams sukelia nemažai nepatogumų, pavyzdžiui, nesant tvorų, draudikai atsisako drausti jų turtą.
Dalė Lazauskienė