PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2018 m. Vasario 20 d. 12:57

Nuosavame restorane – pasaulio skoniai ir namų jaukumas

Marijampolė

R. Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"

Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt


29578

Meilė maistui ir noras gaminti Rūtos Augustinavičiūtės mintyse tūnojo nuolat. Tai lėmė ir studijų, o vėliau ir darbo pasirinkimą. Mergina skaičiuoja, kad profesionalioje virtuvėje dirba jau beveik 10 metų. Buvo ir padavėjos, ir administratorės etapų, vėliau Rūta tapo picų kepėja. Buvo ji ir virtuvės šefe, o galiausiai televizijos laidoje ir žurnale apie maistą užėmė maisto redaktorės pareigas. Atrodo, pasiekta karjeros viršūnė, tik mėgaukis tuo, tačiau Rūta lengvo kelio nesirenka. Užuot gardžiavusis sunkaus darbo vaisiais ji stumia save iš komforto zonos ir palikusi sostinę grįžta į gimtąją Marijampolę. Ir grįžta ji ne šiaip sau – iš Vilniaus parsivežusi įgytą patirtį ir žinias ji miestui, jo gyventojams bei svečiams kartu su drauge Dovile Petrauskiene, kavinių ir restoranų verslo žinove, pristato ilgai brandintą ir išsvajotą „Namų restoraną“.


Foto galerija:

ruta-3.jpg
ruta-4.jpg

Marijampolė pasirodė tinkamesnė

Dirbdama samdomą darbą virtuvėje Rūta padėjo atsidaryti ne vienam restoranui Vilniuje. Mergina sako, kad su dideliu džiaugsmu, neskaičiuodama laiko ir savo jėgų stengėsi vardan to, kad kiekviena naujai atsidaranti vieta klientams galėtų pasiūlyti tai, kas geriausia. Tokių pat taisyklių ji laikydavosi ir gamindama bei kurdama naujus patiekalų receptus. Kurį laiką Rūtą visa tai džiugino, nes, kaip ji pati sako, taip ji nuolat tobulėjo ir augo kaip profesionalė. Visgi kiekvieną kartą džiaugdamasi kitų sėkme Rūta pagalvodavo, o kaip būtų, jei viskas būtų jos, jei viską nuo pradžios iki galo ji kurtų pati ir visas maistas, siūlomas klientams, būtų įkvėptas jos. Tokias mintis ėmė kurstyti ir kartu su ja dirbusi kraštietė Dovilė. Nuo tada merginų galvoje apsigyveno bendro, nuosavo restorano idėja.

– Kurį laiką galvojome, kad toks dalykas galėtų atsirasti Vilniuje. Juk čia daugiau žmonių, daugiau galimybių. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kainos Vilniuje – tikrai didelės. Norint atidaryti restoraną reikia didelių investicijų, maždaug tokių, kiek kainuoja neblogas butas. Tai reiškia didelius įsipareigojimus, kurių tikrai nenorime, todėl mintis apie nuosavą restoraną atidėjome šalin. Situacija susiklostė taip, kad vis daugiau laiko ėmiau leisti gimtajame mieste. Kaip tik tuo metu čia ėmė atsidarinėti naujos kavinės, barai. Labai tuo džiaugiausi, nes supratau, kad į Marijampolę grįžta jauni, kūrybingi žmonės, kad miestiečiams pagaliau ima trūkti kažko neįprasto, stebinančio. Ir tada pamaniau, kad Marijampolei reikia daugiau tokių vietų, kitokios aplinkos, naujų potyrių. Būtent tada supratau, kad savo svajonę galime išpildyti čia, Marijampolėje, ir, kad dabar yra pats metas pradėti tai daryti, – pasakojo Rūta.

Ragina išeiti iš komforto zonos

Rūtai pateikus ryžtingą pasiūlymą draugei Dovilei pagaliau pradėti atidaryti nuosavą restoraną, merginos surėmė pečius. Kadangi Vilniaus, kaip galimos restorano vietos, buvo atsisakyta, restorano įsikūrimo galimybių jos ėmė ieškoti Marijampolėje. Paieškos užtruko neilgai. Greitai buvo surastos patalpos, sutvarkyti reikalingi dokumentai.

– Nors Marijampolėje esu dar tik apie mėnesį, negaliu atsidžiaugti čia būdama. Spūsčių jokių, viską galima pasiekti pėsčiomis, o ir žmonės čia puikūs. Kur tik einu, ką besutinku, visi labai sveikina idėją, džiaugiasi mūsų projektu. Tai labai užveda, skatina. Tikiu ir labai noriu, kad mūsų su Dovile grįžimas į Marijampolę kitus paskatintų priimti galbūt nepatogius, tačiau reikalingus sprendimus. Tiesa, Dovilė galbūt daugiau laiko praleis Vilniuje, nes tvarkys mažiau matomus, tačiau labai reikšmingus su restorano veikla susijusius reikalus. O aš viską, kas buvo žinoma ir užtikrinta, mečiau ir grįžau čia be galo tikėdama mūsų projektu. Noriu savo pavyzdžiu parodyti, kad Marijampolė – puikus miestas, kad čia gali gimti puikūs projektai, – viltingai kalbėjo R. Augustinavičiūtė.

Priims, kaip namuose

Projektas, kurį ji vadina „Namų restoranu“, klientams duris turėtų atverti kovo pradžioje. Anot Rūtos, restoranui toks vardas duotas ne veltui. Ji ir jos bendražygė sako pastebėjusi, kad Marijampolei trūksta vietos, kurioje galėtų susitikti, jaukiai pabūti šeimos, kad aplinka būtų neįpareigojanti, šilta, tokia, kaip namuose.

– Svečiuodamasi užsienio šalyse mėgstu lankytis vietinėse kavinėse. Ypač patinka mažos, jaukios vietos, kurių šeimininkai patys jose dirba, betarpiškai bendrauja su klientais ir tave priima taip, tarsi tu ateitumei pas juos į namus. Būtent tokį įsivaizduoju ir „Namų restoraną“. Aš pati stengsiuosi kuo įmanoma daugiau laiko praleisti čia, tikiu ir noriu, kad restoranas taptų antrais mano namais. Labai lauksime visų ateinančių ir stengsimės su kiekvienu bendrauti betarpiškai. Noriu, kad restoranas nebūtų tik vieta, į kurią žmonės eitų numalšinti alkį. Noriu, kad žmonės čia ateitų pasikrauti gerų emocijų ir išsinešti gerų įspūdžių, – planais dalijosi Rūta.

Skatina nebijoti rizikuoti

Kadangi kalba eina apie restoraną, maistas čia, žinoma, užims labai svarbią vietą. Rūta jau kuriasi erdvioje virtuvėje, kurioje, be įprastos restorano įrangos, bus ir malkomis kūrenama krosnis. Rūta joje žada kepti picas, kitus patiekalus. Anot jos, krosnyje ir įprastoje orkaitėje keptas maistas skiriasi lyg diena nuo nakties. Todėl restorane jai vieta buvo numatyta seniai. Negana to, krosnis yra reikalingas namų, taigi ir „Namų restorano“ atributas.

– Kokie namai be ugnies ir židinio? Mes jį tikrai turėsime. Krosnis padės gimti kokybiškiems ir ryškaus skonio patiekalams. Apskritai, šiame restorane stengsimės gaminti kokybišką ir nenuobodų maistą. Kadangi daug keliauju, patiekalai bus įkvėpti kelionių. Klientams siūlysime patiekalų, įkvėptų Azijos, Graikijos, Prancūzijos virtuvių. Žinoma, turėsime ir tradicinių lietuviškų patiekalų, tačiau tikrai ne kasdien. Apskritai, mūsų meniu bus kintantis, sezoninis. Keičiantis metų laikams keisis ir patiekalų asortimentas. Turiu pripažinti, kad mūsų gaminami patiekalai bus šiek tiek kitokie nei marijampoliečiai galbūt yra įpratę ragauti. Mūsų tikslas yra stebinti klientus, pateikti jiems vis naujus skonius, o tuo pačiu ir emocijas. Mes, lietuviai, esame gana konservatyvūs žmonės. Į savo virtuves sunkiai įsileidžiame egzotiškus, naujus, neįprastus skonius. O juk tai paverčia kasdienybę šviesesne ir džiugesne. Į įprastą mėsos marinatą raginu įberti keletą mums neįprastų prieskonių. Įsileiskite naujų skonių į savo virtuvę, patikėkite, tai privers jus nustebti ir tai nuolat kartoti, nes viskas, kas nauja, kas neragauta, nematyta, mus džiugina ir stebina. O kol turime kuo stebėtis, džiaugtis ir žavėtis, tol gyvename, – samprotavo Rūta.

Visiems mėgstantiems gaminti, tačiau kartais stokojantiems idėjų, Rūta siūlo pasigaminti tokius patiekalus:

Kepta lašiša azijietiškame marinate

200 g lašišos filė marinatui:

šaukštas medaus

arbatinis šaukštelis pjaustyto imbiero

šaukštas sojos padažo

2 česnako skiltelės

šaukštas alyvuogių aliejaus

1 žalios citrinos sultys

Žuvį marinuoti ne trumpiau kaip 2 valandas ir po to kepti keptuvėje, iš abiejų pusių po 4 minutes. Žuvį baigiant kepti į keptuvę supilkite likusį marinatą ir leiskite šiek tiek pašilti. Valgykite žuvį su ryžiais arba pasirinktomis salotomis.

ruta

Tuo tarpu desertui mergina siūlo išbandyti Creme brulle su levandomis

Šešiems desertams reikės:

6 kiaušinių trynių

30 g cukraus

30 g skysto medaus

žiupsnio levandų žiedelių

450 g riebios grietinėlės

60 g pieno

vanilės esencijos arba ankšties

Kiaušinių trynius maišome su medumi, cukrumi ir levandomis iki konsistencija sutirštėja ir įgauna balkšvą atspalvį. Atskirame inde pakaitiname grietinėlę, pieną ir vanilę, kol atsiranda maži burbuliukai, bet jokiu būdu neužverdame. Į kiaušinių masę maža srovele maišant supilame grietinėlės mišinį. Masę išpilstome į nedidelius karščiui atsparius indelius ir kepame vandens vonelėje iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. Iškeptą desertą kambario temperatūroje palaikome apie pusvalandį, tuomet dedame į šaldytuvą mažiausiai 2 valandoms, o geriausiai nakčiai. Po to ant deserto užberiame cukraus ir su degikliu uždeginame karamelės sluoksnį.

ruts