Nuo vilko ant meškos: po „Linkomanijos“ uždraudimo – įžūlios jos vagystės ir ciniškas atsakymas

Bėgo nuo vilko – užlipo ant meškos. Tikriausiai taip būtų galima apibūdinti šiandieninę situaciją tarp autorių teises ginančios asociacijos LATGA ir populiarios failų dalijimosi platformos „Linkomanija“.

Būtent pastaroji jau ilgiau nei mėnesį Lietuvoje teismo sprendimu yra blokuojama. Bent jau oficialiai. Visgi gudresni internautai rado lengvą būdą šį draudimą apeiti. Beje, LATGA kova su „Linkomanija“ netgi tapo savotiška reklama visoms lietuviškoms torrentų ir nelegalių filmų platformoms, kurių lankomumas po „Linkomanijos“ uždraudimo stipriai išaugo.

Negana to, „Linkomanija“ pastaruoju metu ėmė siautėti ir kaišioti asociacijai LATGA pagalius į ratus. Minėtoje failų dalijimosi svetainėje vasario mėnesį atsirado tiek pačių naujausių, tiek ir senesnių lietuviškų filmų, kuriuos galima atsisiųsti nemokamai. Filmai, be abejo, buvo tiesiog pavogti. Patys „Linkomanijos“ atstovai pareiškė negalintys šių filmų ištrinti, kadangi prieiga prie minėtos svetainės Lietuvoje yra blokuojama ir už torrentus atsakingas asmuo negali prisijungti prie svetainės. Šitoks akibrokštas pro akis nepraslydo ir LATGA atstovaujančiam advokatui.

Lankomumas išaugo

Nuo šių metų sausio 16 d. Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo interneto paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti failų dalijimosi interneto svetainę Linkomanija.net. Tai jie ir padarė. Reaguodama į tai pati „Linkomanijos“ administracija išplatino instrukciją, kaip šiuos draudimus apeiti. Taigi, nors oficialius svetainės draudimas ir egzistuoja, norintieji ir toliau naudotis „Linkomanija“ galėjo lengvai tai daryti.

Per žiniasklaidą nuvilnijusi naujiena apie „Linkomanijos“ blokavimą, panašu, pažadino nelegalių failų mėgėjus. Cutestat.com duomenys rodo, kad po oficialaus uždraudimo „Linkomanijos“ lankytojų skaičius stipriai išaugo: jei prieš blokavimą minėtą svetainę per dieną aplankydavo apie 45 tūkst. unikalių vartotojų, po blokavimo šis skaičius buvo išaugęs iki 75 tūkst., vėliau smuktelėjo iki 60–65 tūkst. lankytojų per dieną.

Įspūdingai išaugo ir kitų platformų, pavyzdžiui, Filmai.in ar Torrent.ai,lankomumas. Pastaroji sausio viduryje vidutiniškai per dieną sulaukdavo apie 25 tūkst. unikalių lankytojų, dabar – daugiau nei 50 tūkst. internautų. Filmai.inunikalių lankytojų skaičius išaugo maždaug nuo 71 tūkst. iki 117 tūkst.

Pasipylė filmai, kurių nenori ištrinti

Negana to, lietuviškose torrentų platformose pasipylė daugiau lietuviško turinio. Jei anksčiau Lietuvos kūrėjų filmai buvo vagiami ir į tokio pobūdžio svetaines keliami atsargiai, vien vasario mėnesį „Linkomanijoje“ pasirodė daugiau nei 15 lietuviškų filmų.

Nors dalis jų dienos šviesą išvydo jau seniai, pavyzdžiui, „Valentinas už 2rų“ (2014 m.), „12 kėdžių“ (2016 m.) ar „Kaip pavogti žmoną“ (2013 m.), čia galima atrasti ir pačių naujausių kino kūrėjų darbų. „Pliusas“, „Grąžinti Nepriklausomybę“, „Melagiai“ ar „Širdys“ – tai filmai, pasirodę vos pernai. Būtent po pastarojo filmo įkėlimo į „Linkomaniją“ visuomenėje kilo didžiulis ažiotažas.

Kino teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas feisbuke išdėstė savo nuomonę apie Justino Krisiūno režisuoto filmo, kuriame vieną pagrindinių vaidmenų atliko puikiai žinomas aktorius Rolandas Kazlas, vagystę. „Jie kas dieną vagia po filmą, ir ne po vieną, ir jau esame prie to pripratę. Lietuviškų filmų taip akiplėšiškai nevogdavo, tačiau ši vagystė itin skaudi“, – rašė jis.

Kaip teigė R. Bilinskas, po dienos, kai filmas „Širdys“ buvo įkeltas į legalias platformas, iš kurių galima įsigyti jį peržiūrai, kūrinys atsidūrė ir „Linkomanijoje“. Reaguodamas į tai R. Bilinskas parašė „Linkomanijos“ administracijai dėl autorių teisių pažeidimo ir sulaukė jį nustebinusio atsakymo.

„Sveiki, malonu, jog kreipiatės, tačiau nuo tada, kai Lietuvoje esame blokuojami, galimybės ištrinti jūsų ginamų kūrinių iš mūsų tinklalapio negalime, nes atsakingas žmogus naudojasi lietuviško interneto tiekėjo paslaugomis, tad jam prieiga prie tinklapio yra blokuojama. Atsiprašome už nepatogumus. Klausimais dėl blokavimo kreipkitės https://www.latga.lt“, – dėstoma atsakyme.

„Linkomanijai“ skauda?

Pats R. Bilinskas įsitikinęs, kad tai yra ciniška „Linkomanijos“ administracijos reakcija į prieš ją nukreiptus veiksmus, kurie, deja, neduos teigiamo rezultato.

„Taigi, mieli kolegos, pažįstami įstatymų leidėjai ir jų gynėjai, blokavimai, kaip ir buvo numatyta, situacijos nepakeis. Cinizmo ir nebaudžiamumo daugės. Kino kokybė kris, legalių platformų ateitis kol kas miglota, nes žaidžiama nelygiomis žaidimo sąlygomis. Piratavimas kelia galvą, diegia naujas galimybes žiūrėti nelegaliai. Politinės valios kažką pakeisti, kaip ir supratimo, ką daryti, yra 0“, – rašė jis.

Teisme prieš „Linkomaniją“ asociacijai LATGA atstovavęs advokatas Andrius Iškauskas Alfa.lt teigė apie šią situaciją žinantis ir sekantis naujienas. Teisės ekspertas yra įsitikinęs, kad vogdama filmus „Linkomanija“ užsiima akivaizdžiomis patyčiomis.

„Juokas juokais, tačiau akivaizdu, kad „Linkomanijos“ administratoriai vėl tyčiojasi iš Lietuvos autorių. Juk „Linkomanija“ toliau administruojama, forumai veikia, administratoriai tvarko puslapį – reiškia, prieigą turi. Panašu, kad „Linkomanijai“ skauda, ir jos valdytojai bando smulkiai įkąsti autoriams“, – portalui kalbėjo A. Iškauskas.

Jis viliasi, kad jau netrukus situacija pasikeis ir internetiniam piratavimui vietos nebeliks. „Kai nuo balandžio įsigalios įstatymo pataisos, kurios leis dar efektyviau blokuoti piratines svetaines, tikiu, ne tik kolektyvinio administravimo organizacijos, tačiau ir kiti teisių gynėjai galės greičiau apginti savo teises. Drauge su legalaus turinio plitimu ir šviečiamąja veikla šios kovos priemonės ilgainiui nustums piratus į istorijos šiukšlyną“, – sakė advokatas.

LATGA užlipo ant grėblio

Advokatas Stasys Drazdauskas, „Sorainen“ Technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų sektoriaus grupės vadovas Lietuvoje, naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad patys „Linkomanijos“ savininkai ar valdytojai teisminiuose procesuose iki šios svetainės uždraudimo nedalyvavo ir nebuvo į juos įtraukti.

„Jie yra pagrindiniai asmenys, lemiantys kūrinių neteisėtą platinimą, darantys žalą, ir pirmiausia jie yra už tai atsakingi. Tačiau suprantama, kad teismų procesus prieš šiuos asmenis inicijuoti yra ypač sunku, nes sunku įrodyti šių asmenų tapatybę ir jų prisidėjimą prie platformos veikimo. Be to, pritaikius jų atžvilgiu draudimus, neteisėtą kūrinių platinimą galėtų tęsti kiti asmenys“, – svarstė pašnekovas.

„Sorainen“ atstovas pažymėjo, kad ši problema autorių teisių gynimo srityje yra gerai žinoma ir įsisenėjusi. Anot pašnekovo, vien tai, kad asociacijai LATGA pavyko pasiekti interneto svetainės blokavimą, jau yra reikšmingas žingsnis. „Tačiau to tikrai nepakanka, nes tikriausiai dauguma „Linkomanijos“ vartotojų yra pakankamai techniškai išprusę, kad techninius draudimus apeitų“, – tęsė jis.

S. Drazdausko manymu, žymiai veiksmingesnė priemonė būtų draudimų taikymas kitiems tarpininkams, t. y. tiems, kurie gauna piniginių pajamų iš vartotojų, besinaudojančių neteisėtomis kūrinių platinimo platformomis. „Deja, Lietuvos teismų praktika susiformavo tokia, kad labiau yra saugoma mokėjimo paslaugų teikėjų teisė į pajamas iš jų vykdomos veiklos negu autorių teisės, kurias pažeisdami tokias pajamas uždirba nelegalių svetainių valdytojai“, – pabrėžė pašnekovas.

Advokatas įžvelgė, kad LATGA užlipo ant grėblio: „Kaip dabar matome, vis dėlto LATGA atkaklumas davė ir priešingą efektą – padidino lietuviškų kūrinių neteisėtą platinimą. Kiek teko girdėti, Linkomanija.net valdytojai anksčiau bent jau nepradėdavo platinti lietuviškų filmų, kol jie būdavo rodomi kino teatruose, kad kūrėjai galėtų surinkti daugiau pajamų. Tačiau šis pavyzdys rodo, kad piratai ankstesnės geranoriškumo strategijos nebesilaiko.“

Alfa.lt