PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2024 m. Gruodžio 19 d. 16:53

Nuo vaikų iki senjorų: išskirtinis projektas sportuoti sukvietė daugiau kaip 200 šiauliečių

Šiauliai

Skaistė GrigutytėŠaltinis: Etaplius.lt


335358

Šiauliečiai – aktyvūs ir nori sportuoti, tam tereikia sudaryti tinkamas sąlygas. Tuo įsitikinusi fizinio aktyvumo specialistė, trenerė Rūta Rupeikienė. Septynerius metus Šiauliuose grupines treniruotes vedanti moteris pastebėjo, kad tokių užsiėmimų pasiūla mieste – gana menka, todėl jai kilo idėja rengti projektą, kuris suteiktų galimybę sportuoti bei aktyviai leisti laiką visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo. Pusmetį trukęs projektas sulaukė milžiniško šiauliečių susidomėjimo, todėl Rūta žada nesustoti ir ateityje vėl kviesti gyventojus pajusti judėjimo bei fizinio aktyvumo galią kūnui ir sielai.

Šiaulietę Rūtą Rupeikienę sportas lydi didžiąją jos gyvenimo dalį. Dar mokykloje ji aktyviai žaidė krepšinį, bet pradėjus studijuoti, o vėliau sukūrus šeimą, sportui tiesiog neliko laiko. Tačiau gimus antrajam vaikeliui Rūta suprato – ji nori judėti, tiek dėl fizinės, tiek dėl emocinės sveikatos. Paskatinta draugų, moteris pradėjo lankyti aerobikos treniruotes.

„Nemeluosiu, iš pradžių buvo be galo sunku, juk tiek metų apskritai nesportavau. Tačiau aš esu užsispyrusi ir visada laikausi požiūrio, kad jei kažką pradėjai, turi tai ir baigti. Todėl nemečiau sporto, o sutvirtėjus kūnui sekėsi vis geriau ir geriau. Tuomet man ėmė siūlyti išmėginti trenerės darbą. Nėra paslaptis, kad sporto trenerių Šiauliuose tikrai trūksta. Ryžausi pabandyti, praėjau reikalingus mokymus, įgijau trenerio kvalifikaciją ir pradėjau šią veiklą“, – pasakoja Rūta.

Rūta Rupeikienė.

Iš pradžių moteris dirbo trenere sporto klube, tačiau jis netikėtai buvo uždarytas. Tuomet Rūtai su bendraminčiais kilo idėja įkurti savo erdvę, kurioje treneriai galėtų dirbti ir vesti užsiėmimus. Taip Šiauliuose duris atvėrė VšĮ „Judesio industrija“, kur šiandien dirba septyni profesionalūs treneriai, kviečiantys miestiečius į įvairių sporto šakų grupines treniruotes.

Pradėjus savarankišką veiklą, Rūta nuolat sulaukdavo klausimų, kodėl toks ribotas skaičius žmonių patenka į grupių treniruotes. Trenerė suprato, kad tokių užsiėmimų paklausa gerokai viršija jų pasiūlą Šiaulių mieste. Tad vietoje nenustygstanti moteris ryžosi išmėginti dar vieną naują sritį, kurios nebuvo bandžiusi – parengti projektą, kuris didintų treniruočių grupėse prieinamumą, skatintų fizinį gyventojų aktyvumą ir sveiką gyvenseną. Viskas pavyko geriau, nei buvo galima tikėtis: Rūtos parengtas projektas „Sportas visiems be barjerų“ gavo Sporto rėmimo fondo finansavimą, o tai suteikė galimybę fizinio aktyvumo užsiėmimus gyventojams teikti nemokamai.

„Mūsų projektas startavo šių metų liepos 1-ąją, o užbaigsime jį paskutinę metų dieną – gruodžio 31-ąją. Per šį laikotarpį į fizinio aktyvumo veiklas įtraukėme daugiau nei 200 gyventojų, nuo penkerių iki 64 metų amžiaus. Organizavome treniruotes vaikams, moterims ir šeimoms. Iš tiesų, norinčių buvo gerokai daugiau, deja, tiesiog neturėjome galimybės sutalpinti visų, kurie norėjo dalyvauti užsiėmimuose. Džiaugiamės, kad užsiregistravusieji buvo labai entuziastingi, buvo ir tokių, kurie per šį pusmetį nepraleido nei vienos treniruotės“, – projekto rezultatais džiaugiasi trenerė.

Projekto „Sportas visiems be barjerų“ metu vaikams organizuotos sveikatingumo mankštos ir vaikų jogos užsiėmimai. Būtent joga, pasak Rūtos, pasirinkta siekiant spręsti vaikų dėmesio koncentracijos problemas. Šiuolaikiniams vaikams sunku susikaupti, ilgiau išlaikyti dėmesį, o joga ugdo mažųjų koncentraciją ir susikaupimą.

Moterims organizuotos jogos, mobility bei kangoo jumps treniruotės, šeimoms – stuburo stabilizavimo mankštos, zumba ir poriniai šokiai. Rengiant treniruotes, atsižvelgta į sportuojančiųjų užimtumą ir poreikius.

„Moterys iš tiesų labai džiaugėsi, kad treniruotės vyksta ir darbo dienomis, pietų pertraukos metu. Tai joms suteikė galimybę sportuoti, „neatimant“ brangaus laiko iš šeimos ir vaikų. Šiuolaikinis gyvenimo ritmas neretai būna beprotiškas, moterys dirba, siekia karjeros ir profesinio tobulėjimo, tuo pačiu nori skirti laiko namams, kokybiškai praleisti laiką su šeima. Būna, kad to laiko sau ir su savimi tiesiog nelieka, todėl galimybė pasirinkti patogų metą treniruotėms yra labai svarbi“, – sako Rūta.

Trenerių širdis itin sušildė šeimoms skirtos treniruotės, mat čia sulaukta įvairiausių dalyvių, nuo mamų su vaikučiais iki senjorų porų.

„Kaip gražu matyti, kai mama ateina su šokių partneriu – paaugliu sūnumi, arba į porinių šokių užsiėmimus atvyksta pasitempusių, pasipuošusių senjorų poros, kurių akys tiesiog švyti. Buvo labai smagu matyti tas šeimas, kurios savaitgaliais rado laiko ne tik nuvykti į prekybos centrą, bet drauge aktyviai leisti laiką, kurti sau naujus ritualus ir tradicijas. Šiandien mums trūksta nuoširdaus dėmesio vienas kitam, net šeimos kartais būna susvetimėjusios ir neranda laiko bendrystei. Todėl buvo be galo gera matyti, kaip sportas jungia ir net padeda geriau pažinti savo šeimos narius“, – šypsosi Rūta.

Projekto metu užsiėmimus gyventojams vedė aukštą kvalifikaciją turintys treneriai profesionalai: Justė Dambinskaitė, Neringa Šivickienė, Simona Martišiūtė, Mantė Balčiūnaitė, Tadas Jocas, Valdas Busilas ir pati projekto koordinatorė Rūta.

Visiems projekto dalyviams taip pat buvo organizuojami pilietiškumo ir krašto gynybos mokymai. Šaulių sąjungos atstovė Jurgita Dikšienė dalinosi praktinėmis ir teorinėmis žiniomis apie išgyvenimo pagrindus, elgesį ekstremalių situacijų metu, pirmosios medicininės pagalbos teikimą ir patriotiškumo svarbą kiekvienam piliečiui.

Šaulių sąjungos atstovė Jurgita Dikšienė.

Rūta džiaugiasi, kad svarbiausias projekto tikslas – skleisti žinią apie fizinio aktyvumo naudą ir skatinti žmones judėti – tikrai buvo pasiektas. Atsižvelgiant į tai, kokio susidomėjimo sulaukė projektas, fizinio aktyvumo specialistė jau kuria naujus planus ir žada tęsti projektines veiklas. Trenerė sako, kad norint gyventi aktyviau, nebūtina iš karto skubėti į sporto klubą. Galime pradėti nuo visai mažų dalykų, tokių kaip paprastas kasdienis pasivaikščiojimas gryname ore. Pradėję nuo nedidelio atstumo, palaipsniui galime ilginti ėjimo distanciją, spartinti žingsniavimo tempą. Judėjimas ir fizinis aktyvumas naudingas ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai, ypač kenčiantiems nuo nerimo, depresijos.

„Bet koks judesys yra naudingas, tam nebūtinas asmeninis treneris ir profesionali įranga. Bet rekomenduočiau grupines treniruotes vien dėl to, kad čia atsiranda bendruomenė, pasitikėjimas ir draugystė. O ir kylančius iššūkius juk lengviau spręsti, kai nesi vienas. Grupinių treniruočių dalyviai vienas kitam padeda, vienas kitą motyvuoja, skatina siekti rezultatų. Tai teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir sielą“, – įsitikinusi fizinio aktyvumo specialistė.

Projektas „Sportas visiems be barjerų“ NSA-FA-RFA-2024-0055 bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Remiamas turinys