Nuo storosios žarnos vėžio gelbsti gyvensenos pokyčiai ir prevencinės patikros

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

30485

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje nuo kolorektalinio vėžio kasmet miršta beveik 1 000 žmonių. Kaip ir kitos onkologinės ligos, storosios žarnos vėžys gali išsivystyti bet kuriam, ir tam įtakos didele dalimi turi žmogaus gyvensena.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė pataria, kaip galima sumažinti kolorektalinio vėžio išsivystymo riziką. Sau padedate, jei:

- Reguliariai atliekate prevencinius tyrimus (jie nemokamai daromi asmenims, kuriems anksčiau diagnozuotas kolorektalinis vėžys, vyresniems kaip 50 metų amžiaus asmenims, asmenims, kurių šeimoje buvo tokio tipo vėžio atvejų, sergantiesiems Krono liga)

- valgote maistą, kuriame yra daug skaidulų ir geros kokybės angliavandenių. vartojate daug vaisių ir daržovių, mažai raudonosios ir apdorotos mėsos. Sočiuosius riebalus kečiate kokybiškais riebalais (mėgstate avokadus, alyvuogių aliejų, žuvų riebalus ir riešutus)

- reguliariai mankštinatės (vidutinio intensyvumo reguliarus fizinis krūvis turi reikšmingos įtakos mažinant kolorektalinio vėžio išsivystymo riziką)

- reguliuojate kūno svorį (antsvoris ar nutukimas padidina įvairių tipų vėžio, įskaitant kolorektalinį vėžį, riziką).

Apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą:

Nuo 2014 m. liepos 1 d. ši programa vykdoma visoje Lietuvoje – 50–74 metų amžiaus žmonės gali vieną kartą per 2 metus kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nemokamo slapto kraujavimo testo. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Siekiant patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę, atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija.

Kolorektalinio vėžio simptomai: tuštinimosi įpročių pasikeitimas; viduriavimas arba vidurių užkietėjimas; pojūtis, kad pasituštinus žarnynas visiškai neištuštėja; kraujas išmatose, dėl to išmatos atrodo juodos; skaisčiai raudonas kraujas iš tiesiosios žarnos; pilvo skausmas ir pūtimas; pilnumo pojūtis pilve, net kurį laiką nevalgius; nuovargis ar poilsio stoka; nepaaiškinamas svorio kritimas; guzas pilve arba žarnyno galinėje dalyje, kurį užčiuopia gydytojas; nepaaiškinama geležies stoka vyrams ar moterims po menopauzės.

Dauguma šių simptomų gali būti būdingi ir kitoms ligoms. Jeigu jie nepraeina per 4 savaites ar ilgesnį laikotarpį, svarbu kreiptis į gydytoją. O jei jaučiate skausmą, pasireiškia kraujavimas ar kiti simptomai, tai padarykite nedelsdami.

Sveikatos specialistai teigia, jog labiau rizikuojate susirgti storosios žarnos vėžiu, jeigu šeimos nariai sirgo storosios žarnos vėžiu; jei sergate opiniu kolitu arba Krono liga; mažai fiziškai judate, esate linkę į nutukimą, rūkote, nesaikingas vartojate alkoholį, laikotės tam tikro tipo dietų.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad šiuos rizikos veiksnius patiriantiems asmenims gresia didesnė storosios žarnos vėžio išsivystymo tikimybė dar nesulaukus 50 metų amžiaus. Jei jūs vienas iš jų, neatidėliokite pokalbio su šeimos gydytoju ir pasirūpinkite savo sveikata.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt