Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mokykla / Freepik
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA
„Iš moksleivių tėvų arba nevyriausybinių organizacijų nėra gauta skundų dėl kurioje nors šalies mokykloje tinkamai neužtikrinamo įtraukiojo ugdymo“, – Eltai perduotame komentare nurodė ŠMSM.
„Kartais sulaukiame tėvų skambučių, kai jie nori pasitikrinti ar išsiaiškinti teisės aktuose numatytas sąlygas, kaip turi būti teikiama švietimo pagalba, kokios yra mokinio teisės, sąlygos ją gauti, ką švietimo įstaiga turi užtikrinti“, – pažymėjo ji.
Kaip anksčiau teigė ministerijos atstovai, jei skundų dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio moksleivio nepriėmimo į mokyklą atsirastų, galėtų būti svarstomas net ir ugdymo programos stabdymas.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau iki tol 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.