Nuo pundinės iki rankinės

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

9967

Sakoma, kad moters rankinėje telpa visas jos gyvenimas. Žvelgiant į tautinius rūbus vilkinčias aukštaites, dzūkes, suvalkietes, žemaites ir Mažosios Lietuvos etnografinio regiono atstoves, šio svarbaus aksesuaro dažniausiai nematyti, tačiau tai dar nereiškia, kad anuomet moterys į miestą išsiruošdavo be piniginės, nosinaitės ar kitų joms būtinų daiktų.

Žemaitijoje – pundinės

Nesvarbu, eidavo dirbti į laukus ar melstis į bažnyčią, žemaitės su savimi pasiimdavo pundinę. Joje tilpdavo viskas, kas buvo svarbiausia to meto moteriai: ir maldaknygė, ir piniginė, ir šventiniai batai, ir pyragas.

Šiuos ir kitus daiktus žemaitės dėdavo į pundinės – kvadratinės medvilninio arba lininio audinio skiautės – vidurį. Skiautės galus surišdavo įstrižai, taip suformuodamos ryšulėlį, kuris patikimai saugodavo turtą.

Beje, jeigu reikėdavo pavalgydinti laukuose dirbančius vyrus, maistą moterys gabendavo baltoje pundinėje. O jeigu ruošdavo į svečius, į bažnyčią arba į miestą, pasiimdavo spalvingesnę ir puošnesnę. Neretai ji būdavo languota ir primindavo skaras, kurias taip mėgo žemaitės.

pundine.jpg

Dzūkijoje – skariniai

Dzūkės vietoje pundinės naudodavo skarinį, dar vadinamą taračkiniu.

Skarinis – tai pailga stačiakampė drobinio audinio skiautė, kurios puošnus kraštas tarytum reprezentavo šio krašto moterų kruopštumą. Gerai žinomas ir dzūkių apdairumas, tad, norėdamos sutaupyti siūlų, moterys išimdavo audinį iš staklių ir nukirpdavo jo galuose likusius nesuaustus siūlus. Juos suskirstydavo vienodais pluošteliais ir susukusios tarpusavyje surišdavo arba supindavo.

Į skarinį vyniodavo įvairius daiktus, vaišes, lauktuves. Juo uždengdavo pintines, duoną, raugintų agurkų statinaites ir t. t. Visais atvejais dzūkės jį naudodavo taip, kad būtų iš karto matyti puošnusis audinio kraštas.

dirzas-pinigine.jpg

Mažojoje Lietuvoje – delmonai

Išskirtiniu aksesuaru pasižymėjo ir Mažosios Lietuvos moterys. Šiame etnografiniame regione buvo paplitusios vakarietiškos idėjos, liuteronų tikėjimas – tai lėmė gyventojų savitumą, atsispindėjusį ir jų aprangoje. Pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos moterys, vienintelės iš visų penkių mūsų krašto regionų, nešiojo delmonus.

Delmonuose – puošniuose kišenėlese – tilpdavo jų maldaknygės, piniginės, šukos, nosinaitės ir kitos smulkmenos. Delmonai paprastai būdavo siuvami iš tamsių atspalvių naminių pusvilnonių audinių, prašmatnesni – iš aksominių, velvetinių. Juos Mažosios Lietuvos moterys ir merginos siuvinėdavo spalvingomis kompozicijomis, puošdavo karoliukais, šilko kaspinais, kutais.

Neretai delmonai turėdavo kilpas, į kurias moterys įverdavo siaurą austinę juostelę – rištuvą – ir apsijuosdavo juosmenį. Kitu atveju delmoną prie rištuvo krašto paprasčiausiai prisiūdavo.

delmonas.jpg

Įspūdingi medžiotojų krepšiai

Tokiu pačiu principu moterys prisijuosdavo ir krepšelius arba nešiodavo juos už rankenėlių.

Krepšeliai buvo paplitę visoje Lietuvoje ir reprezentavo moters finansinę padėtį. Turtingos valstietės galėdavo sau leisti įsigyti atvežtinius krepšelius arba prabangias medžiagas: aksomą, šilką, jiems pasisiūti. Likusios audinio paprastumą stengdavosi užgožti siuvinėdamos įmantrius ornamentus, piešinius, nors iki šių dienų yra išlikę ir visiškai paprastų nertų krepšelių.

Krepšius mėgo nešioti ir vyrai. Tiek pinti, tiek siūti vyriški krepšiai buvo funkcionalūs, talpūs, turėjo keletą skyrelių. Nors vyrų nebuvo tokie puošnūs kaip moterų, akį ypač traukdavo medžiotojų krepšiai, pasiūti iš tikro kailio.

medziotojo-krepsys.jpg

krepselis.jpg

SRTF logo

Reklama: tavotu.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt