Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose (III)

Šiauliai

LFLS Šiau­lių sky­riaus fut­bo­lo ko­man­da. 1925 m. bir­že­lio 1 d. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Etaplius.LT

296366

Tęsiame rašinių ciklą „Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose“. Šį kartą apie Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos Šiaulių skyriaus veiklą.

Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF) populiarino ir taikė jaunimo fiziniam auklėjimui tautinius žaidimus, kultivavo dailųjį čiuožimą, lengvąją atletiką, futbolą, krepšinį, beisbolą, boksą, sunkiąją atletiką, tinklinį, ledo ritulį ir kt. LGSF veikė iki 1940 m. rugsėjo mėn., laikinai buvo atkurta 1942 m. (veikė iki 1944 m.).

1923 m. gegužės 29 d. J. Čepaičio, J. Rimaitės ir A. Stanevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos Šiaulių berniukų gimnazijos ateitininkų kuopos sporto skyrius (vadovas J. Čepaitis).

1928 m. birželio mėn. LGSF Šiaulių skyrius surengė didžiulę sporto šventę, kurios metu varžėsi septyni sporto klubai. Šiose komandinėse varžybose nugalėjo LGSF Šiaulių skyriaus sporto klubas, surinkęs 70 taškų. Tų pačių metų birželio 7 d. 100 metrų distancijoje Šiauliuose varžėsi sprinteriai. Šiose varžybose nugalėjo Inčiūra, įveikęs distanciją per 12,4 sek. ir pasiekęs Lietuvos rekordą.

1931 m. rugpjūčio 16 d. LGSF Šiauliuose surengė didelę tradicinę sporto šventę, kurioje dalyvavo Lietuvos sporto lygos atstovai ir Šiaulių miesto sporto klubai. Programą sudarė lengvosios atletikos, krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos.

Lie­tu­vos spor­to fe­de­ra­ci­jos pir­mo­sios olim­pia­dos Šiau­liuo­se pro­gra­ma ir lo­go­ti­pas. 1924 m. lie­pos 5–7 d. Šiau­liai. (Iš Jo­no Nek­ra­šiaus rin­ki­nio)

Šiaulių rajono skautų sporto sekcijų veikla (1923–1940)

1923 m. Šiaulių XIII ir XIV skautų draugovėse buvo įsteigta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos sporto sekcija. Kaune ji įregistruota „Vytauto“ skyriaus vardu. 1923 m. kovo mėn. laikraštis „Skautų aidas“ apie šios sekcijos veiklą rašė: „Iš skyriaus darbuotės galima pažymėti surengtas rudens metu lengvosios atletikos rungtynes. Nors rezultatai buvo silpni, bet vis dėlto žingsnis padarytas pirmyn. Dabartiniu metu vyksta švedų gimnastikos užsiėmimai du kartus savaitėje. Juos atlieka kaip vaikinai, taip ir merginos. Visi sportininkai su nekantrumu laukia pavasario, kad greičiau pradėjus lengvosios atletikos treniruotę.“

1923 m. rugpjūčio 15 d. Šiauliuose, Parodos aikštėje, buvo surengta skautų sporto šventė. 1923 m. rugsėjo mėn. „Skautų aide“ apie ją rašoma: „1923 m. rugpjūčio 15 d. Šiauliuose, Parodos aikštėje, įvyko didelė skautų sporto šventė. Šventėje dalyvavo 3 organizacijos: skautų „Vytauto“ skyrius, „Šaulių“ ir „Sakalaičių“ sporto organizacijos. Iš viso apie 60 asmenų. Programa buvo įvairi.“

1923 m. rugsėjo 23 d. Šiauliuose įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp „Vytautiečių“ (skautų) I komandos ir „Sakalaičių“ (ateitininkų) I komandos, kurias rezultatu 6:0 laimėjo skautų „Vytauto“ komanda. 1924 m. rugpjūčio 1 d. Šiauliuose, Arklių rinkoje, įvyko futbolo rungtynės tarp Šiaulių skautų ir „Žiežirbos“ I fubtolo rinktinių, kurias rezultatu 2:1 (1:1) laimėjo „Žiežirba“.

1926 m. balandžio 25-ąją, Šv. Jurgio dieną, Šiaulių skautai miesto Parodos aikštėje žaidė Vilniaus ripką. 1926 m. gegužės 15 d. laikraštis „Šiaulietis“ apie šį žaidimą rašė: „Tai žaidimas, kurį Šiaulių visuomenė pirmą kartą išvydo. Prieš prasidedant žaisti žaidimo vedėjas paaiškino susirinkusiems svečiams, kad šis žaidimas yra ta pati, beveik visiems žinoma kaimo ripka, tik žinomo mūsų sportininkų vado K. Dineikos geriau sutvarkyta. „Vilniaus ripka“ pavadinta todėl, kad žaisdami jaunuoliai prisimintų Vilnių ir stengtųsi kiek galint daugiau išlavinti savo kūną ir dvasią, kad būtumėm galingi, ištvermingi kovoje už Vilnių. Skautai kaip tik turi stengtis, kad šis žaidimas liktų žinomas ir mėgiamas mūsų jaunuomenės, ypač kaimiečių. „Vilniaus ripka“ visiems patiko.

Vos tik spėjo „Vilniaus ripkos“ žaidėjai nubėgti nuo aikštės, tuoj pasirodė joje keletas skautų dviratininkų, kurie įvairiomis kombinacijomis parodė savo vikrumą važinėjant. Tas publikai, matyt, labai patikę, nes reikalavo visa tai pakartoti. Dviratininkams nuvažiavus, kiti skautai pademonstravo keletą gražių gimnastikos pratimų. Nedalyvavę pratimuose skautai tuo metu žaidė ir rodė įvairius triukus.“

1926 m. skautų „Lapinų“ klubas Šiaulių klube žaidė šachmatais, šaškėmis ir kitus žaidimus. Tų pačių metų kovo 19 d. mėn. „Lapinų“ skautų klube įvyko to paties pavadinimo „Lapinų“ draugovės šaškių ir šachmatų turnyras. Šachmatų čempionu tapo Kastanauskas, šaškių – Jonas Adomaitis.

1938 m. Tautinėje stovykloje įvyko tarpapygardinis skautų vyčių šaudymo pistoletais ir šautuvais turnyras, kuriam šiauliečiai atsakingai ruošėsi. Gedimino ir Kęstučio būreliai susipažino su šaudymu.

1938 m. balandžio 3 d. Šiaulių Kęstučio skautų vyčių būrelis karišku šautuvu atliko šaudymą. Buvo pasiekta gerų rezultatų.

Dar skautai Šiauliuose žaisdavo įvairius žaidimus, kvadratą. 1938 m. balandžio mėn. buvo surengtos Skautų draugovės kvadrato rungtynės, kurioms vadovavo vyr. skautininkas P. Račkauskas.

Dip­lo­mas LFLS sky­riaus na­riui Jo­nui Va­žiui, II vie­tos lai­mė­to­jui Lie­tu­vos dvi­ra­čių pir­me­ny­bė­se. 1925 m. rugp­jū­čio 9 d. Kau­nas. (Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus rin­ki­nių nuo­tr.)

Socialdemokratinės jaunimo sąjungos „Žiežirba“ Šiaulių sporto sekcija

1924 m. Šiauliuose prie Socialdemokratinės jaunimo sąjungos „Žiežirba“ įsikūrė sporto sekcija. Jos valdybą sudarė A. Večiorkus (pirmininkas), E. Zaklička, J. Sondeckis. Šis skyrius rūpinosi savo narių kūno kultūra, organizavo sekcijos komandų treniruotes, dalyvavo varžybose. Ypač šio skyriaus nariai pasižymėjo futbolo srityje. Šios sekcijos pagrindu vėliau susikūrė Šiaulių sporto klubas (sutrumpintai ŠSK).

Šios sporto sekcijos futbolo komanda „Žiežirba“ Šiauliuose buvo įkurta 1924 m. Tų pačių metų liepos 26 d. Šiauliuose, Arklių turgaus (rinkos) aikštėje, įvyko vienos pirmųjų šiauliečių „Žiežirbos“ rungtynių su to paties pavadinimo futbolo komanda iš Radviliškio. Dvikovą 5:0 (2:0) laimėjo šiauliečiai, nors, pažymima, „žaista be gyvumo, be kūno technikos ir be taktikos. Pavieniais žaidėjais. Šiauliečiai turi tvirtus ilgus smūgius“.

1924 m. liepos 27 d. Šiauliuose, Gubernijos pievose, draugiškas rungtynes žaidė „Žiežirbos“ I komanda su Darbininkų profsąjungos futbolo komanda „Internacionalas“ ir ją nugalėjo 4:0 (0:0). Tai buvo antrosios draugiškos rungtynės tarp šių vienuolikių. Pirmosios įvyko tų pačių metų liepos 6 d. Arklių rinkos aikštėje ir baigėsi 1:0 „Žiežirbos“ naudai. Tiesa, „Internacionalo“ futbolo komanda, nebaigusi žaisti, išėjo iš aikštės.

1926 m. birželio 4 d. Šiaulių futbolo apygardos posėdyje buvo patvirtinta Lietuvos socialdemokratų jaunimo sąjungos (sutrumpintai – LSD JS) „Žiežirbos“ futbolo komandos paraiška. Šios futbolo komandos sudėtį sudarė: Vladas Rečkus, Stanislovas Paberžis, Murka, Rutkauskas, Bronius Lavrinavičius, J. Petrauskas, Povilas Tarbūnas, Milevičius, Kareckas, Daunoravičius, Antanas Reckus, Gruzdis, Misiūnas ir Stonis. B. Lavrinavičius (1904–1947) buvo vienas pirmųjų Šiaulių futbolininkų, nuo 1924 m. žaidęs „Žiežirbos“, Lietuvos dviratininkų sąjungos Šiaulių sporto klubo bei kitose ekipose.

Nuo 1933 m. vasario 24 d. Šiauliuose įkurtame „Žiežirbos“ sąjungos Šiaulių sporto klube (vadovas J. Sondeckis) veikė lengvosios atletikos, futbolo sekcijos (sekcijų vadovas A. Večiorkus). Šiaulietis futbolininkas Eduardas Brijūnas (1915–1997) savo karjerą pradėjo 1933 m. sporto klubo „Žiežirba“ futbolo komandoje. Joje tuomet žaidė ir žinoma Lietuvos futbolo asmenybė Stanislovas Paberžis (1918–2012).

„Žiežirbos“ futbolo komanda dalyvavo Šiaulių apygardos futbolo pirmenybėse 1934–1935 metais. Šiaulių „Žiežirbos“ futbolo komanda du kartus (1934 m. balandžio 22 d. ir 1934 m. rugsėjo 23 d. Joniškyje) žaidė su šio miesto I komanda (1934 m. rugsėjo 23 d. šiauliečiai joniškiečiams pralaimėjo rezultatu 1:3). Vėliau šios vienuolikės futbolininkai žaidė kitose Lietuvos futbolo komandose.

LFLS Šiau­lių sky­riaus mer­gi­nų spor­ti­nin­kių ko­man­da. XX a. 3–4 deš. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus rin­ki­nių nuo­tr.)

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) Šiaulių skyrius

1924 m. liepos 23 d. Šiauliuose, Tarnautojų sąjungos klube, įvyko Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) Šiaulių skyriaus (veikė nuo 1924 iki 1928 m.), steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo 12 žmonių, beveik visi šaulių būrio sporto sekcijos nariai. Iniciatoriai, apibūdinę LFLS tikslus, pabrėžė, kad, nesant Šiauliuose nė vienos grynai sportinės organizacijos ir tenkinantis tik įvairiais kitokiais tikslais įkurtų organizacijų sporto sekcijų veikla, sportas tinkamai nevystomas, todėl kurios nors sporto organizacijos skyriaus steigimas Šiauliuose būtinas. Šiai nuomonei susirinkimas pritarė ir nutarė įkurti LFLS Šiaulių skyrių.

Nors oficialiai LFLS Šiaulių skyrius įkurtas 1924 liepos 23 d., tačiau žinoma, kad 1924 m. pavasarį besikuriantis LFLS Šiaulių skyrius įsteigė futbolo komandą, dalyvavo Šiaulių miesto ir apygardos pirmenybėse. 1924 m. gegužės 29 d. Šiaulių futbolo komanda žaidė Rygoje pirmąsias savo tarptautines rungtynes su Latvijos geležinkelininkais (2:0), o tų pačių metų liepos 6 d. Šiauliuose – su Bauskės „Krauze“ (1:3). Vėliau palaikė glaudžius tarptautinius santykius su keliomis Latvijos komandomis ir reguliariai su jomis rungtyniavo.

1924 m. liepos 29 d. buvo išrinkta LFLS Šiaulių skyriaus valdyba. Jos pirmininku tapo P. Latonas, nariais: vicepirmininkas – B. Urbonas, sekretorius – T. Navickas, iždininkas – J. Ungaila ir ūkvedys – V. Norkus.

LFLS Šiaulių skyrius buvo įregistruotas 1924 m. spalio 17 d. Jame buvo 59 nariai. Nuo 1925 m. LFLS Šiaulių skyriaus pirmininku tapo V. Norkus. Veikė įvairių sporto šakų sekcijos. Ypač pasižymėjo futbolo sekcijos nariai, kurių komanda buvo stipriausia visoje Šiaulių apygardoje. Šios sąjungos Šiaulių skyriaus veikla likviduota 1928 m. (26 nariai).

1926 m. kovo 2 d. įvyko LFLS Šiaulių sporto klubo visuotinis narių susirinkimas. Jo metu išklausyti iki tol dirbusios valdybos pranešimai apie atliktus darbus, patvirtintos apyskaitos ir išrinkta nauja valdyba.

LFLS Šiaulių skyrius garsėjo pajėgiomis dviračių, futbolo, krepšinio, stalo teniso ir sunkiosios atletikos sekcijomis. Šiauliečiai sėkmingai rungtyniavo abiejų sporto šakų Lietuvos pirmenybėse – jose pelnė antrąsias vietas (1925 m.).

1925 m. rugpjūčio 9 d. LFLS Šiaulių skyriaus narys Jonas Važys dalyvavo Lietuvos pirmenybėse dviračiais Kaunas–Marijampolė–Kaunas. Jis, 120 km distanciją įveikęs per 5 val. 8 min. 35 sek., užėmė 2 vietą ir buvo apdovanotas antros vietos diplomu.

Įkūrus Šiaulių futbolo apygardą, 1925 m. futbolo pirmenybėse LFLS Šiaulių skyriaus komanda žengė be pralaimėjimų ir, laimėjusi visus susitikimus, tapo Šiaulių apygardos čempione (įvarčių santykis – 15:3). Antroje vietoje liko „Žiežirba“, trečioje – „Makabi“ .

1925-ųjų gegužės 24 d. LFLS Šiaulių sporto klubas viešėjo Bauskėje, kur sužaidė draugiškas rungtynes su vietos futbolo komanda „Krauze“. Susitikimas baigėsi taikiai 2:2 (1:1). Rungtynės buvo gero lygio. Nors pranašesni buvo šiauliečiai, bet jie neišnaudojo daug gerų progų prie priešininkų vartų.

1925 m. birželio 1 dieną įvyko futbolo rungtynės tarp Šiaulių ir Kauno LFLS komandų, kurias kauniečiai laimėjo 4:3. Tų pačių metų liepos 12 d. LFLS Šiaulių komanda nugalėjo Radviliškio „Žiežirbą“ santykiu 2:0. Šiaulių LFLS komanda dėvėjo sportinę aprangą, ant marškinėlių kairėje pusėje buvo išsiuvinėtos raidės „LFLS“.

1925 m. liepos 12 d. Šiauliuose tarp LFLS Šiaulių skyriaus ir Radviliškio „Žiežirbos“ buvo surengtos futbolo varžybos Kooperacijos taurei laimėti. Rungtynes rezultatu 2:0 laimėjo šiauliečiai. Jiems buvo įteikta Kooperacijos taurė. Jos viduryje išraižytas stilizuotas piešinys, kuriame pavaizduoti du paukščiai, drugelis ir augalinis ornamentas. Taurės viduryje užrašas lietuvių kalba: „Vienybė Galybė Laimė Koperacijos šventėje futbolo žaidėjų rungtynėse 5.VII-25 LFLS Šiaulių skyriui nuo Šiaulių Koperatyvų“. Taurės viršuje matyti iškalti įspaudai „AA“, „1894“.

1925–1927 metais LFLS Šiaulių skyriaus komanda dalyvavo Šiaulių apygardos futbolo pirmenybėse, visus tris kartus jas laimėjo ir įgijo teisę žaisti Lietuvos čempionatų finaluose. 1925 m. lapkričio 29 d. Kaune tarp apygardų nugalėtojų „Kovo“ (Kaunas) ir LFLS Šiaulių skyriaus komandų buvo surengtos pusfinalinės futbolo rungtynės Lietuvos futbolo nugalėtojo vardui laimėti. Rungtynes rezultatu 2:0. Laimėjo Kauno „Kovas“.

sportinė apranga

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt