Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose (I)

cccSportas 4 Paštas, tai ne kariai copy
Šiauliai
Šiau­lių pa­šti­ni­n­kų švie­ti­mo drau­gi­jos „Ži­nia“ fut­bo­lo ko­man­da. 1929 m. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)
Jonas Nekrašius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

2024 m. liepos mėnesį sukanka šimtas metų, kai Lietuvos sportininkai, tarp kurių – ir Šiauliuose gimęs dviratininkas Isakas Anolikas, pirmąkart debiutavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai XXXIII olimpiada, dar žinomos kaip „Paryžius 2024“ – daugiašakės sporto žaidynės liepos 26–rugpjūčio 11 d. taip pat vyks Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Jose dalyvaus ir Lietuvos olimpinė delegacija. 2024 m. birželio 8 d. Šiauliuose bus surengta šioms žaidynėms skirta Olimpinė diena.

Šioms datoms paminėti ir skirtas šių eilučių autoriaus rašinių ciklas „Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose“, kurio ištraukas pradedame spausdinti savaitraštyje „Etaplius“.

Šiaulių miesto fizinio lavinimo ir sporto istorija pilna įvykių, įsimintinų momentų, puikių pasiekimų ir aukštų rezultatų. Šiaulių sportą garsino ir garsina puikūs sportininkai ir sportininkės – Lietuvos, Europos ir pasaulio varžybų, olimpinių žaidynių dalyviai ir prizininkai. Šiauliai nuo seno garsėja boksininkais, sunkiaatlečiais, lengvaatlečiais, dviratininkais, futbolininkais ir kitais sportininkais, sporto klubais ir kolektyvais. Yra kuo didžiuotis Šiauliams! Tik svarbu žinoti sporto ištakas Šiauliuose, prisiminti, kaip mieste kūrėsi ir plėtojosi įvairios sporto organizacijos, klubai bei komandos, kurie žymūs sportininkai pasiekė itin aukštų rezultatų, garsino Šiaulius Lietuvoje ir už jos ribų.

Fiziniu lavinimu, sportu ir kūno kultūros visuomenės švietimu, olimpinių idėjų skleidimu Šiaulių apskrityje buvo pradėta rūpintis Pirmosios Lietuvos Respublikos metais. Tuo laikotarpiu mieste fizinis lavinimas ir sportas buvo vystomas Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyriuje, Šiaulių mokytojų seminarijoje, miesto gimnazijose, amatų mokykloje, kai kuriose įmonėse ir fabrikuose.

 

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Šiaulių mieste buvo vienintelė Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyriaus sporto aikštė. Tai buvo žemės sklypas Tilžės g. 84, už brolių Choronžickių odų fabriko (dabar įmonės „Baltik vairas“ teritorijos rytinė dalis). Čia 1926 m. sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyriaus sporto klubas įsirengė futbolo aikštę ir aplink ją dviračių varžyboms taką. Šioje trasoje vykdavo dviratininkų treniruotės ir dviračių sporto varžybos. „Makabi“ sporto aikšte, mokėdami 25 Lt nuomos mokestį už rungtynes, naudojosi ir visi Šiaulių miesto sporto klubai bei komandos.

Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyrius (įsteigtas 1921 m.) aktyviai veikė Šiaulių mieste, turėjo sporto klubą, steigė įvairių šakų komandas. Jis propagavo fizinį lavinimą, gimnastiką, taip pat hebrajų kalbą, rengė susirinkimus, susitikimus, referatus higienos, sporto temomis, skaitymus, vakarus, sporto varžybas.

 

Be Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyriaus, prieškariu Šiauliuose kūrėsi pirmosios lietuviškos sporto organizacijos, klubai, sekcijos ir rateliai. 1921 m. žinomas miesto sporto veikėjas Vladas Norkus suorganizavo pirmąją futbolo komandą Šiauliuose. 1922–1924 metais jis įkūrė pirmąją lietuvių šaulių sporto sekciją – vienintelę tokią lietuvių sporto organizaciją Šiauliuose. Jos nariai daugiausia buvo Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos mokiniai.

1922 m. vasarą Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF) Šiauliuose surengė mokytojams vasaros kursus, kuriuos lankė 150 klausytojų. Šiuose užsiėmimuose dalyvavo skautai ir skautės. Kursų metu gimnastikos pratimai buvo atliekami Mokytojų seminarijos aikštėje. Lektorius, atvykęs iš Kauno, kursų dalyvius supažindino su švedų gimnastikos pagrindais, naujais sporto žaidimais: „Kumščiasviedžiu“, „Stirna“, „Medžiotoju“, „Muštuku“ ir kt. 1922 m. birželio 25 d. kursų klausytojams tarp įvairių komandų buvo surengtos sporto varžybos.

1923 m. vasarą Šiauliuose buvo suruošti keturių savaičių fizinio lavinimo kursai, kuriems vadovavo Stasys Janušauskas. Juose dėstė gydytojas Pranas Kvedaras, Karolis Dineika ir kūno kultūros mokytoja Petronėlė Savukaitytė. Šiais kursais siekta pagerinti fizinį auklėjimą gimnazijose, sudominti mokinius sportu ir kūno kultūra.

 

 

1923 m. Šiaulių mokytojų seminarijos sporto instruktorius S. Janušauskas parašė pirmąjį sporto vadovėlį „Šokimai: 32 pamokos su 10 piešinėlių“, kurį išleido „Vilties“ draugija Šiauliuose. Ta pati draugija 1924 m. išleido K. Dineikos knygą „Moters kūno kultūra“, kurioje pirmąkart Lietuvoje buvo apžvelgiamas merginų ir moterų fizinis lavinimas ir kūno kultūra, pateikiami įvairių gimnastikos ir sportinių pratimų aprašymai.

1923 m. rugpjūčio 15 d. Šiauliuose įvyko pirmoji sporto šventė, kurią organizavo Lietuvos gimnastikos sporto federacijos (LGSF) skautų skyrius „Vytautas“. Po Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių pramonininkas V. Zubovas padovanojo miestui jam priklausiusį seną 3,6 ha ploto Didždvario parką. Jamešiauliečiai ne tik poilsiaudavo, bet ir sportuodavo. Prie jo vėliau (1930 m.) buvo prijungtas 7260 kv. m žemės sklypas, kuriame buvo įrengtos dvi teniso aikštelės, buvo organizuojamos sporto varžybos ir turnyrai.

1924 m. liepos 5–7 dienomis Šiauliuose įvyko Pavasarininkų kongresas, taip pat buvo surengta Dainų ir sporto šventė, kurios organizatorė LGSF ją pavadino pirmąja Sporto federacijos olimpiada. Olimpiados garbės komitetą sudarė Šiaulių įgulos viršininkas plk. Aleksandras Šumskis, apskrities viršininkas Mečys Jurgelys, miesto burmistras Kazimieras Ubeika, mokytojų seminarijos direktorius Juozas Orlauskis ir berniukų gimnazijos direktorius Vaclovas Šliogeris. Olimpiados programoje buvo žaidimai – kojasvydis, kumščiasvydis, svydišokis, krepšiasvydis ir ripka, 100 m bėgimas, disko ir ieties mėtymas, estafetės, komiškas sportas, barjerinio bėgimo demonstravimas, bendra gimnastika.

1924 m. liepos mėnesį laikraštis „Lietuva“ rašė: „Organizacinio komiteto priešakyje buvo prof. Juozas Eretas, techninio ir žaidimų vedėjas Karolis Dineika, vyriausiasis teisėjas – Petras Spetyla. Labai gražiai marširavo dalyviai, atskiromis vyrų ir mergaičių grupėmis, grojant muzikai demonstravo gimnastiką ir plastiką. 100 m bėgo, metė diską, ietį, stūmė rutulį, žaidė krepšinį ir kitus žaidimus. Bendrai visi žaidimai buvo su skoniu, apsirikimų nepastebėta. Iš jaunųjų matyti gerų sportininkų, žaidėjų, kurie lavinami ir auklėjami visais sveikatos ir grožio reikalavimais, išvystyti Lietuvos sporto Federacijos garbei, ko neilgai galima laukti. Lietuvos ir Gimnastikos sporto federacija dabar jau turi 3 000 narių, o ateityje dar labiau sustiprės.“ Taip „Lietuvos“ dienraštis aprašė olimpiadą Šiauliuose.

Olimpiadoje atskirose sporto šakose dalyvavo 8 merginų komandos: „Achilietės“, „Živilė“ (abi – Kauno), „Vanagas“ (Šančiai), Šiaulių ekipos „Vytautietės“ ir „Sakalaitės“, Marijampolės „Mirga“, Radviliškio „Vaidilutė“ ir Kybartų „Skaidra“. Vyrų varžybose dalyvavo Kauno „Achilas“, Šančių „Vanagas“, Šiaulių „Sakalaičiai“, Linkuvos „Ansulis“, Vilkaviškio „Aras“, Alvito „Ringaudas“ ir Paežerių „Šviedrys“. Žaidimuose į merginų turnyro finalą iškopė Kauno „Živilė“ ir Šiaulių „Vytautietės“, kurios ir nugalėjo kaunietes rezultatu 2:1. Vyrų varžybų finale nugalėjo Šiaulių „Sakalaičiai“, įveikę Šančių „Vanagą“.

Tęsinys kitame numeryje.

Nuotraukos iš Petro Kaminsko rinkinių