Nuo gamtos sąlygų priklausomas žemės ūkis patiria vis daugiau žalų

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

83030

Balandį Lietuvos kaimus nusiaubusi gaisrų banga šalies žemdirbių nepaskatino aktyviau rūpintis savo turto saugumu. Draudikų teigimu, nors išmokos už gamtos ir kitų veiksnių sukeltas nelaimes žemės ūkyje sparčiai auga, tai netampa postūmiu masiškiau drausti žemės ūkio techniką bei gyvulius.

„Pernai, kai vasarą paženklino stichinė sausra, žemdirbiams atlyginome 50 proc. daugiau žalų nei užpernai. Šių metų balandis taip pat buvo karštas – tai ne tik apčiuopiamai paankstino augalų vegetacijos pradžią, bet ir išsausino dirvą, pievas bei miškus, smarkiai išaugindamas gaisringumą. Ugnis žemdirbiams padaro didžiausią žalą, nes įsižiebusi kibirkštis be gailesčio praryja techniką bei pastatus su ūkiniais gyvuliais“, – teigia BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

Žemdirbiams už specialią ūkio techniką ir gyvulius BTA 2018 metais išmokėjo beveik 718 tūkst. eurų – 50 proc. daugiau nei 2017 metais.

Draustumas žemės ūkyje – žemas

Nuo oro sąlygų priklausomi žemdirbiai vis dar neskuba draustis, ypač jei to nereikalauja Europos Sąjungos paramos davėjai ar baigiasi įsipareigojimai pastariesiems.

„Deja, žemės ūkis kaip nesidraudė taip nesidraudžia, čia vis dar beprotiškai žema draudimo skvarba. Matome, kad vienas po kito ūkininkai vėl ir vėl susiduria su problemomis: nukenčia tai gyvuliai, tai pastatai, bet vis tiek dauguma žemdirbių nėra apsidraudę. Didžiuliai nuostoliai ir nepaprastos oro sąlygos dar labiau apsunkina ir taip nelengvą ūkininkų situaciją“, – sako M. K. Goliančikas.

Lietuvoje dirbama beveik pusė visos žemės. Lietuvos žemės fondo duomenimis, šių metų pradžioje didžiąją dalį 3,405 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų užėmė ariamoji žemė (2,99 mln. hektarų), likusią dalį – sodai, pievos bei natūralios ganyklos.

Labiausiai saugoma technika

Europos Sąjungos investicijos leido atnaujinti gerą pusę žemės ūkio priemonių parko ir akivaizdu, kad žemdirbiai linkę ją saugoti bei tausoti. Žalų augimas susijęs ir su vis brangesnės bei efektyvesnės technikos eksploatavimu.

Pernai BTA vien pagal specialios technikos draudimo polisus padengė beveik 660 tūkst. eurų žalų – 56 proc. daugiau, palyginti su 2017-aisiais, nors įvykių skaičius teaugo 20 procentų.

„Kas antra žemės ūkio technikos žala susijusi su jos eksploatavimu darbo metu, o vidutinė žala siekia 2000 eurų. Didžiausios žalos patiriamos dėl ugnies, taip pat neretai technika ar jos detalės domina ir vagis. Iš tiesų, net viena sugedusi detalė gali ne tik brangiai kainuoti, bet ir sustabdyti neatidėliotinus darbus ūkyje bei patuštinti biudžetą“, – pastebi specialistas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika rodo, kad investuojant europines lėšas žemės ūkio technikos skaičius šalyje kasmet auga. Daugiausiai jos įregistruota Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, mažiausiai – Utenos ir Alytaus apskrityse.

Draudžiami ir egzotiniai gyvūnai

Draudikai pastebi, kad gyvulių draudimas vis dar nesulaukia deramo ūkininkų dėmesio.

„Apskritai galima pastebėti, kad žemdirbiai labiau linkę drausti techniką nei gyvulius. Iš kitos pusės, dabar draudžiamos ne tik karvių bandos, bet ir laikomi egzotiniai gyvūnai: bizonai, danieliai, elniai, lamos, alpakos“, – teigia M. E. Goliančikas.

Vis dėlto, pasak jos, gyvulių draudimas žemės ūkio segmente vis dar yra labiau išimtis, o ne taisyklė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt