Nuo fotografijos iki kinematografijos Šiauliuose (XII)

Šiauliai

Čar­lis Čap­li­nas ir Ana Pav­lo­va. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Etaplius.LT

327794

Tęsiame straipsnių ciklą apie laiką, kai foto-grafijos ateljė ir kino teatras Šiauliuose buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Šį kartą apie kino teatro „Liaudies namai“ švietėjišką veiklą.

„Liaudies namų“ kino teatre dažnai buvo rodomi moksliniai pažintiniai ir lietuviški dokumentiniai filmai ir kronika. 1932 m. vasario 7 d. laikraštis „Naujienos“ pranešė: „Liaudies namai, šiandien nebuvusi, nepaprasta programa! Pirmas lietuvių filmas lietuvių kalba. Lietuvos kariuomenės šventė. 14 m. sukaktuvės. Nuimtas filmas specialiai atvažiavusiais Lietuvon kino operatoriais.“

Apie mokslinio pažintinio filmo demonstravimą „Liaudies namų“ kino teatre laikraštis „Naujienos“ 1932 m. vasario 14 dieną rašė: „Liaudies namų“ kino teatre demonstruojamas mokslinis filmas „Su Birdu į Pietų ašigalį“. Filmas nepaprastai įdomus, parodo drąsią garsaus kapitono Birdo kelionę lėktuvu į Pietų ašigalį. Visiems patartina jį pamatyti. Bus demonstruojamas iki šeštadienio.“

Ol­ga Če­cho­va. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

„Liaudies namų“ ir „Kapitol“ kino teatrai filmus demonstravo palyginti gerose patalpose, tačiau jų demonstravimo kokybė viena nuo kitos labai skyrėsi. Šiuo atveju „Liaudies namų“ kino teatras žymiai lenkė „Kapitol“. Laikraštis „Mūsų momentas“ apie šių ir kino teatro „Triumf“ patalpas 1932 m. lapkričio mėnesį rašė: „Patalpų atžvilgiu geriausias „Kapitol“, paskui „Liaudies namai“, o jau paskui „Triumf“. „Kapitol“ ir „Liaudies namai“ vienų savininkų rankose, vadinasi konkurencijos nėra. Užtat ir jų filmų rodymas parodo milžinišką skirtumą.“

Mar­le­na Dyt­rich. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

1933 m. „Liaudies namų“ kino teatre buvo demonstruojami užsienio šalių studijose sukurti filmai: „Tarzanas“, „Poeto meilė“, „Aistros beprotybė“ (su Emil Janings ir Anna Sten), „Tylusis priešas“, „Geltonplaukė lakštingala“, „Don Kichotas“ (rež. G. Pabyto, dainuoja ir vaidina Fiodoras Šaliapinas), „Meilės ir aistros akordai“ (su Olga Čechova, Magda Šneider), „Išdavimas“ (su Viktor Varkoni), „Volgos uola“, „Kurorto nuodėmės“, „Samojadukas“ (groteskas), „Čamdu arba Indijos paslaptys“, muzikinis filmas „Švedų lakštingala“ (su švedų operos dainininke Ženki Lind), „Patas ir Patašonas išranda pasaką“, „Pirmoji jos meilė“, „Kalinio duktė“ (pagrindiniuose vaidmenyse Viktor Mc Laglen, Elen Mak ir kt.), „Brodvėjaus sirenos“ (svarbiausioje rolėje Alerandi Dubin ir Konvai Tirl), „Brazilijos pragaras“, „Generolas Patašonas ir Pato eskadronas“ ir kt.

Gre­ta Gar­bo. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

1933 m. liepos 13 d. Šiauliuose gastroliavo pasaulinio garso rusų ir vokiečių kino aktorė Olga Čechova (1897–1980) su dukra Ada Olga Čechova. „Liaudies namų“ kino teatre įvyko susitikimas su aktorėmis. Olga Čechova su dukra suvaidino vokiečių kalba 3 veiksmų komediją. Viešnios aktorės susipažino su Šiauliais, pietavo Piliečių klube, davė interviu vietos žurnalistams. O. Čechova, pasisamdžiusi vietos vežiką, apžiūrėjo Šiaulius. Įžymias viešnias kiekviename žingsnyje lydėjo fotografai ir aktorės gerbėjai. O. Čechova žurnalistams papasakojo, kad gyvena netoli Berlyno, kur turėjo nuosavą nedidelį namą, daug filmuojasi užsienyje, prieš kelis mėnesius vienam filmui žiemą filmavosi Lietuvoje. Patiko Lietuvos gamta, nuoširdūs ir simpatiški žmonės.

„Liaudies namų“ kino teatro administracija kartu su ligonių kasa užsiėmė švietėjiška veikla. 1934 m. vasario 4 d. „Liaudies namų“ kino teatre nemokamai buvo demonstruojamas mokslo populiarinimo filmas „Venerinės ligos“. Filmą aiškino daktaras Domarkas.

Emi­lis Jan­ning­sas. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

Be to, „Liaudies namų“ kino teatre poilsio ir švenčių dienomis buvo organizuojami kino seansai vaikams. 1934 m. kovo mėnesį laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ skelbė: „Šeštadienį ir sekmadienį kovo 17 ir 18 d. d. 16 val. „Liaudies namuose“ vaikų seansai – filmas „Patas kalinys, Patašonas komisaras“. Įėjimas vaikams 0,50 ct, palydovui 75 ct.“

1934 m. „Liaudies namų“ administracija iš valstybės teatro nuomojo patalpas kinui ir mokėjo po 2 100 Lt mėnesiui, t. y. apie 25 000 Lt metams. Be to, teatras teikė šviesą. Neišgalėdama sumokėti tokios nemažos nuomos, „Liaudies namų“ administracija prašė, kad teatras sumažintų nuomos mokestį iki 1 500 Lt mėnesiui, t. y. iki 18 000 Lt metams, nes sumažėjęs kino lankytojų skaičius.

Iva­nas Moz­žu­chi­nas. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

1934 m. rugsėjo mėnesį „Liaudies namų“ ir kituose miesto kino teatruose buvo demonstruojama lietuviška kronika. 1934 m. rugsėjo mėnesį laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Šią savaitę šiauliečiai pirmą kartą kino teatruose mato lietuvišką kroniką – Kaišiadorių iškilmes, kuri nebeverčia žiūrovus raukytis. Nuotraukos padarytos gana vykusiai ir kombinuotai. Daugiau tokių kronikų.“

„Liaudies namų“ kino teatro administracija, norėdama pritraukti kuo daugiau žiūrovų, rengė sekmadieniais specialius seansus vaikams, laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ skelbė įvairias premijas, loterijas, nuolaidas ir akcijas. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ nuo 1937 m. sausio 24 d. iki balandžio 11 d. kiekviename numeryje išspausdino kino lapelius (iš viso 12). Juose rašoma, kad „Įdomaus mūsų momento“ skaitytojams duodama 100 bilietų lankyti Šiaulių kino teatrus („Liaudies namus“ ir „Kapitol“): 2 bilietai ložei, 2 – pirmai vietai ir 2 – antrai. Visi galios tris mėnesius. Be to, 94 vienkartiniai bilietai.

Ro­ber­tas Tei­lo­ras. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

„Liaudies namų“ kino teatre bilietai kainavo priklausomai nuo vietų, kurios buvo suskirstytos: ložė, 1 vieta, 2 vieta, 3 vieta ir kt. Buvo ir specialios ložės apskrities ir miesto valdžios atstovams.

1937 m. birželio 27 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Norėdami paskatinti publiką vasaros metu daugiau lankyti kiną, Šiaulių kino teatrai duoda savo lankytojams dovanas: „Liaudies namai“ kiekvieną savaitę burtų keliu paskiria 3 nemokamus bilietus, o „Kapitol“ – įvairius daiktus: laikrodį, servizą ir t. t.“

Po­la Neg­ri. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

Nacių okupacijos metais vokiškuose dokumentuose (ir 1943 m. balandžio 30 d.) „Liaudies namų“ kino teatro pavadinimas buvo rašomas Volkshouse. 1943 m. lapkričio mėnesį „Liaudies namų“ kino teatro pavadinimas buvo pakeistas į „Ramovė“ (dar buvo vadinama „Romuva“).

1943–1944 m. „Liaudies namų“ 434 vietų kino salėje buvo demonstruojami meniniai filmai. 1944 m. rugsėjo mėnesį „Liaudies namuose“ įsikūrė Šiaulių miesto kultūros namai. Sovietmečiu Gegužės Pirmosios g. 60 (dabar Vasario 16-osios g.) kurį laiką veikė „Šviesos“ kino teatras, kuris priklausė Šiaulių miesto kultūros skyriui. Meninė ir kultūrinė veikla Šiauliuose tuo metu dar nebuvo vienoje vietoje, žmonės burdavosi keliose patalpose. Šiaulių miesto kultūros namai savo pastato neturėjo, todėl ir glaudėsi tuomečiame „Šviesos“ kino teatre („Liaudies namuose“), miesto bibliotekoje ir kitose patalpose. 1955 m. miesto kultūros namų kino salėje šiauliečiams buvo demonstruojami meniniai ir dokumentiniai filmai.

Atverkime istorinio „Liaudies namų“ pastato salės duris!

Šir­lė Templ. (Ar­vy­do Ske­rio ko­lek­ci­jos nuo­tr.)

Jau daug metų, pastato, esančio Šiaulių miesto savivaldybės komplekse, buvusios „Liaudies namų“ kino salės durys uždarytos ir jis nėra naudojamas pagal paskirtį. Nors šis istorinis pastatas mūsų mokesčių mokėtojų lėšomis yra išlaikomas. Savo patalpų neturi mieste veikiančios nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, Trečiojo amžiaus universitetas, įvairios visuomeninės organizacijos, kūrybiniai susivienijimai ir klubai. Šiauliečių nuomone, būtina atverti dabartiniame Šiaulių miesto savivaldybės pastate buvusio „Liaudies namų“ pastato kino salės duris ir ją perduoti naudoti visuomenei.

Atgaivinkime prieš daugiau kaip 125 metus Šiauliuose pastatytus istorinius „Liaudies namus“! Juos perduokime naudoti šiauliečiams, miesto bendruomenei! Atverkime Šiaulių miesto savivaldybės pastate esančios istorinės „Liaudies namų“ salės duris visuomenei! Sudarykime galimybę šiauliečiams šioje salėje organizuoti įvairius kūrybos vakarus, koncertus, spektaklius, žiūrėti filmus, rengti susitikimus su kino kūrėjais, režisieriais, aktoriais, menininkais, organizuoti parodas, paskaitas, kitus renginius. Tegu istoriniai „Liaudies namai“ tampa miesto bendruomenės, visų šiauliečių namais!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt