Nuo fotografijos iki kinematografijos Šiauliuose (VIII)

Šiauliai

Vil­niaus gat­vė Šiau­liuo­se, ku­rio­je prieš­ka­riu vei­kė „Ly­ros“ ir „Re­kord“ ki­no teat­rai. XX a. 4 deš. Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. (Iš Pet­ro Ka­mins­ko ko­lek­ci­jos)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Etaplius.LT

319290

Tęsiame straipsnių ciklą apie laiką, kai fotografijos ateljė ir kino teatras Šiauliuose buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Šį kartą toliau apie kino teatrą „Lyra“ ir kino teatrą „Rekord“.

1926 m. kino teatre „Lyra“ buvo demonstruojami šie užsienio šalių filmai: „Moteriškė su kuo tai“ (su Lia Pary), komedija „Vidury laukinių žvėrių“ (2 aktų komedija), „Cirko karalius“ (su Maksu Linderiu), komedija „Mušeika“ (nuo vasario 12 d.), „Po jūros velnio valdžia“ (nuo vasario 25 d., 8 aktų drama), „Venera ir ruonis“ (6 aktų drama), „Viengungė“ (nuo balandžio 11 d.), „Vilkų stebuklas“ (prologas ir 8 veiksmai, nuo balandžio 16 d.), „Kada pasitikėjimas užmuša meilę“ (drama, nuo balandžio 22 d.), „Pasaulio valdytojas“ (su Mia May, Gans Mirendorf, Ernst Gofman ir kt.), „Neapykantos namas“, „Pasaulio valdovė“ (I ir II serijos), „Drama cirke Pommer“, „Džiunglėse“ (komedija) ir kt.

Kino teatre „Lyra“, kaip ir kituose miesto kino teatruose, bilietai moksleiviams ir studentams buvo parduodami žemesnėmis kainomis. Tiesa, pasitaikydavo, kad šios taisyklės kino teatre „Lyra“ ne visuomet buvo laikomasi. 1927 m. kovo pradžioje laikraštis „Naujos Šiaulių naujienos“ rašė: „Šiaulių mieste visuose kinematografuose yra teikiama moksleiviams privilegija gauti bilietus papigintomis kainomis, bet „Lyros“ kasininkas formalumo dėlei duoda keletą bilietų mokiniams papiginta kaina, toliau praneša, kad „nustatytoji šventadienio norma užbaigta“, nors sulig patikimumu, matomai, studentams duoda, pvz.: š. m. vasario 2 d. gimnazijos mokiniai keli negavo, o du studentai gavo papigintomis kainomis bilietus. Užklausus, kodėl taip daroma, tai nemandagiai rusų kalba pradeda kolioti. Kam gi skelbtis reklamose, kad mokiniai gauna bilietus papigintomis kainomis?“

Laikraštis „Šių dienų Šiaulių naujienos“ 1927 m. rugsėjo pradžioje išspausdino šiauliečio poeto J. Miliausko-Miglovaros laišką, kuriame jis piktinosi netvarka kino teatre „Lyra“: „Daugelis žmonių kaskartėmis skundžiasi, kad kai kuriuose kinuose kino tarnautojai labai žiauriai elgiasi su žmonėmis. Ypač kino „Lyroje“, kur neretai tenka stovintiems laukti antrojo bei trečiojo seanso ir pagaliau dėl vietų stokos reikia pasitenkinti be sėdinčių vietų. O bilietas gali būti ir pirmos vietos apmokėtas. Kai kurie žmonės pasipiktinę tokia tvarka, neperžiūrėdami nei visos dramos ar kito rodomo paveikslo, išeina. Taip neturėtų būti!“

1927 m. kino teatre „Lyra“ buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Abrek Saur“ (Gruzijos „Goskino“ paveikslas), „Grafas Montekristas“ ir kt.

1928 m. sausio pradžioje atremontuotas ir patobulintas kino teatras „Lyra“ pakeitė pavadinimą į „Rekord“. Kartu pasikeitė ir šio kino teatro administracija.

Kino teatras „Rekord“

Bene pirmosios žinios apie tokio pavadinimo kino teatrą Šiauliuose užsimenamos 1919 metais. 1919 m. birželio mėnesio afišoje lietuvių ir rusų kalbomis rašoma, kad „kino „Rekord“ (buvusiuose Liaudies namuose) šeštadienyje birželio 14 d. ir sekmadienyje birželio 15 d. 1919 m. įvyks rusų artistų gastrolės. Pertraukose kinematografas nauja įdomi programa“.

1928 m. sausio pradžioje Šiauliuose atsinaujinęs kino teatras „Lyra“ ir pakeitęs pavadinimą į „Rekord“ siekė konkuruoti su kitais miesto kino teatrais, rodydamas gerus filmus. Laikraštis „Šiaulietis“ 1928 m. sausio mėnesį rašė: „Žymiai atremontuotas ir patobulintas kinoteatras „Lyra“, ne per seniausiai „persikrikštijo“ „Rekordo“ vardu. Kartu pasikeitė ir šio kino administracija. Jis veikė Vilniaus g. 158.

Reikia tikėtis, kad išviršiniai patobulėjęs „Rekord“ atitinkamai parinks ir savo ekranui paveikslus, kurie ne tik kad negadintų bendrą malonią nuotaiką, bet atitiktų tikriesiems kinomatografijos uždaviniams – su jaukiu laiko praleidimu teiktų ir auklėjančių, ir bendrųjų gyvenimo žinių. Bent iki šiol administracija visuomenės neapvylė, nes „Rekorde“ palyginamai trumpu laiku praėjo visa eilė žymių paveikslų, kaip šią savaitę demonstruotas „Kaino antspaudas“ ir kt.“

„Re­kord“ ki­no teat­ro Šiau­liuo­se afi­ša. 1919 m. bir­že­lio 14–15 d. (Iš Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus rin­ki­nių)

1928 m. kino teatre „Rekord“ buvo demonstruojami šie užsienio šalių filmai: „Vergų turgus Bagdade“, „Kaštanka“, „Diana – tavo vardas“, 10 dalių drama „Studentas iš Pragos“ (su Konrad Feid, Vesner Kraus, G. Esterhazi ir kt.) ir Lietuvos bei „Ufa“ kronika.

1928 m. vasario 4 ir 5 dienomis kino teatre „Rekord“ ėjo žemesnėmis kainomis filmo „Milijonieriai“ (farsas su garsiais danų komikais Patu ir Patašonu) dienos seansai; rusų filmas „Žmogus iš restorano“ (su M. Čechovu ir V. Malinovskaja), „Kunigaikštytė Meri“ (10 dalių drama) ir kt. Apie pastarąjį filmą vienkartinis laikraštis „88 Šiaulių naujienos“ 1928 m. kovo 4 d. skelbė: „Premjera! Naujausias rusų šedevras. Nuo kovo 1 d. iki pirmadienio „Kunigaikštytė Meri“. 10 dalių dailės drama iš įžymaus rusų poeto M. J. Lermontovo romano „Mūsų laikų herojus“. Su tikro pasigėrėjimo jausmu žiūrimas didžio poeto kūrinys, dailės pastatyme, gabių rusų artistų atlikime. Apysakos inscenizavimas atliktas girtinai, nieko nepabrėžia, jokio perdėjimo, viskas atvaizduota paprastuose, minkštuose, švelniuose tonuose, paperkančiuose savo betarpiškumu. Paveikslas nufilmuotas istorinių įvykių vietose, vaizdingiausioje Tifliso ir Kaukazo kurortų gamtoje.“

Tų pačių metų kovo–balandžio mėnesiais kino teatre „Rekord“ su pasiekimu ėjo filmas „Ašarų ir liūdesio namai“ (svarbiausiose rolėse Ivan. Mozžuchin, N. Kolin, Striževski). 1928 m. gegužės mėnesį laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Rekorde“ su didžiausiu pasisekimu jau antra savaitė eina didžiulis (6 tomų) meninis paveikslas „Ašarų ir liūdesio rūmai“. Pasirodo, kad persitvarkęs ir tarpukariu Šiauliuose veikė kino teatras „Rekord“ (buvę Liaudies namai). Jame buvo rodomi ne tik filmai, vykdavo koncertai, pasirodydavo Lietuvos ir užsienio aktoriai ir artistai 1919 m. birželio 14 ir 15 dienomis „Rekord“ kino salėje gastroliavo rusų humoristas M. Bravinas kartu su kupletiste V. Braviniene, pasirodė šokėjai Žorževas ir M. Gorelova. Pasirodymo petraukų metu buvo rodoma filmų programa. Persikrikštijęs“ kino teatras „Rekord“ visuomenės laukimo neapvylė, nes, nežiūrint to, kad jis pats mažiausias Šiaulių kinematografas, programos žvilgsniu šiandien jau turi pirmenybę prieš kitus.“

1928 m. rugpjūčio pradžioje laikraštyje „Šiaulietis“ apie kino teatrą „Rekord“ rašoma: „Pastaruoju laiku šio kino teatro savininkas p. Gordonas savo teatre stato geros vertės paveikslus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę buvo demonstruojamas paveikslas „Trijų milijonų procesas“, veikalas puikus pastatymu ir dekoracijų gražumu. Antrą savaitę ėjo „London“, kuris yra vertingas psichologijos atžvilgiu. Be to, šis kino teatras turi neblogą orkestrą. Kiek blogiau, kad čia ankšta salė, prisirinkus daugiau publikos, darosi tvankus oras, kurio esamieji oro valikliai nesuspėja išsklaidyti. Taip pat laukiamajame kambaryje neturėtų būti rūkoma, nes ir salėn dūmai patenka.“

1928 m. kino teatre „Rekord“ dar buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Ar kaltas“ (10 veiksmų drama) su Lietuvos kronika, „Paryžiaus bulvarų vaikas“, dramos „Šokantis juokdarys“, „Brangios meilės pasaka“ ir „Tylėk, liūdesy, tylėk“, „Bela“, „Moteris ir jos gydytojas“, „Saulėtekis“, drama „Apmok“, komedija „Rif Raf“ ir kt.

1928 m. rugpjūčio mėnesį laikraštyje „Momentas“ rašoma: „Rekorde“, kuris periodiškai bent retkarčiais publikai pateikia tikrų kinomatografijos šedevrų, dabartiniu metu su didžiausiu pasisekimu eina jaudinantis dviejų serijų paveikslas „Brangiosios meilės pasaka“ ir „Tylėk, liūdesy, tylėk“, dalyvaujant rusų kinematografijos žvaigždei Verai Cholodnajai ir kitiems taip vadinamos auksinės serijos artistams. Pažymėtina, kad abi šio puikaus paveikslo serijos leidžiamos kartu.“

„1929 m. birželio 11 d. kino teatre „Rekord“ Vilniaus gatvėje kilo gaisras. Užsidegė kino aparatas ir filmo paveikslai, kurie visiškai sudegė. Gaisrą pavyko likviduoti. Dėl gaisro kilo didelė panika, žiūrovai patyrė išgąstį“, – apie gaisrą pranešė „Momentas“. Po gaisro „Rekordas“ atsigavo ir vėl ėmė veikti.

Tais pačiais metais, praėjus vos pusantro mėnesio, „Rekorde“ vėl pasikartojo gaisras. „Momentas“ rašė: „Jau antrą kartą dega kino teatras „Rekordas“. Rugpjūčio 13, apie 12 val. pasibaigus seansui ir išsivaikščiojus lankytojams, „Rekorde“ kilo gaisras. Sudegė du filmai. Nuostolių 8500 litų.“

Kino teatras „Rekord“ vėl buvo skubiai remontuojamas ir 1929 m. rugsėjo 21 d. laikraštis „Momentas“ pranešė: „Rugsėjo 20 d. kino teatras „Rekord“ po padaryto remonto, pradėjo sezoną. Ekrane įdomus filmas „Žmogus gimė“. „Rekordas“ dabar atrodo jaukiai, ypatingai gerai sutvarkyta ventiliacija.“

Kino teatre „Rekord“ pasitaikydavo ir kurioziškų atsitikimų. Laikraštis „Momentas“ 1929 spalio 19 d. pranešė: „Spalio iš 12 į 13 d. naktį apie 2 val. vienas šiaulietis gatvėj ties kino „Rekordu“ išgirdo vaiko šaukimą pagalbos. Šauksmas sklido iš kino teatro salės pro langą. Praeivis su sargais atidarė langą ir ištraukė vaiką, kuris buvo apie 10 metų amžiaus. Pasirodo, kad, seansui einant, salėje vaikas užmigo, o pabudęs ir pastebėjęs aplink klaikią tamsumą, vienumą ir užrakintą salę, išsigando ir ėmė šauktis pagalbos.“

1929 m. kino teatro „Rekord“ ekrane buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Meilė biržoje“, „Meilės ir mirties arena“, „Toreodoras“, „Meilė čigonės pagimdyta“, „Raišas ponas“, „Vindigta“, „Kalnų viršūnės palaimina mylinčius“, „Gvardiečio žmona“, „Žmonijos yda“, „Žmogus su geležiniu kumščiu“, „Čeka tinkluose“, „Baltosios Sankt-Peterburgo naktys“, „Gražios moters nuodėmė“ ir kt.

1930 m. kino teatre „Rekord“ buvo demonstruojami šie užsienio filmai: „Katorga“, „Vienuolės meilė“, „Didžios draugystės tragedija“, „Užbaikalės laukinės stepės“, „Sodoma ir Gomora“ ir kt.

1930 vasario 22 d. laikraštyje „Šiaurės Lietuva“ išspausdintas skelbimas apie Šiaulių kino teatre „Rekord“ rodomą filmą „Katorga“ („Užrašai iš mirusiųjų namų“), sukurtą pagal to paties pavadinimo rusų rašytojo F. Dostojevskio romaną, kuriame pagrindiniame vaidmenyje nusifilmavo tarpukario lietuvių aktorius, režisierius Andrius Oleka-Žilinskis.

Kino teatre „Rekord“ dieninių seansų metu vaikams buvo demonstruojami filmai mokiniams. 1930 m. vasario 22 d. laikraštyje „Šiaurės Lietuva“ rašoma, kad „šią savaitę dienos metu prie kino teatro „Rekordo“ matoma organizuotai vedamus pradžios mokyklų mokinius, kurie žiūri filmą „Džiunglės“. Filmas vaizduoja vargingą, laukinių žmonių gyvenimą, plėšriųjų žvėrių apsuptą. Mažieji žiūrėtojai gyvai reiškia džiaugsmo bei baimės ekrane vykstantiems nuotykiams. Daugiau tinkamų vaikams filmų!“

Kino teatre „Rekord“ ne visada laikėsi įstatymu nustatytos tvarkos dėl bilietų kainų. 1930 m. kovo 22 d. laikraštis „Mūsų momentas“ pranešė, kad „Šiaulių miesto policija surašė protokolą kino „Rekord“ savininkui už tai, kad jis išleidęs ekstra telegramas ir jose pažymėjęs, kad kainos nepakeltos, o tikrumoje reikalavo iš kino lankytojų primokėti ir už primokėtus pinigus neišdavė kvitų“.

1930 m. kino teatras „Rekord“ Šiauliuose buvo uždarytas ir daugiau veiklos neatnaujino.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt