Nuo fotografijos iki kinematografijos Šiauliuose (IX)

Lietuva

Prieš­ka­rio da­nų ko­mi­kai Pa­tas ir Pa­ta­šo­nas. Apie 1930 m. Char­lie Chap­lin ir Po­la Neg­ri. Apie 1930 m. At­vi­ru­kas. (Ar­vy­do Ske­rio rin­ki­nio nuo­tr.)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Etaplius.LT

321876

Tęsiame straipsnių ciklą apie laiką, kai fotografijos ateljė ir kino teatras Šiauliuose buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Šį kartą apie kino teatrą „Splendid Palace“.

1926 m. vasario 21 d. Bažnyčios g. 48 (dar Bažnyčios g. 50, dabar Vilniaus g.) buvę „Palas“ kino teatro savininkai (fotografas Maksas Rubinšteinas, V. Vaitkus su kompanionais) įsteigė ir atidarė didžiausią ir moderniausią kino teatrą Šiauliuose – „Splendid Palace“, kuriame buvo net 500 vietų salė.

1926 m. vasario 21 d. laikraštis „Šiaulių naujienos“ pirmame puslapyje apie šį įvykį pranešė: „Pastatyta Šiauliuose Bažnyčios gatvėje ruimingas namas, kame yra salė, kurioj tilps apie 500 žmonių, yra centralinis apšildymas, apšvietimas ir gražus įrengimas. Panašiai įrengto kino teatro iki šioliai nebuvo ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Teatro pastatymas kainavo apie pusę milijono litų.“ Tame pačiame „Šiaulių naujienų“ laikraščio puslapyje buvo įdėtas skelbimas: „Nuo vasario 21 d. Šiauliuose / Pirmas Lietuvoje / atidaromas didžiausias ir patogiausias su I rūšies filmomis kinematografas / „Splendid Palace“ / griežia specialiai solo-orkestras IYAC-BON / Pradžia seansų: sekmadieniais ir šiaip šventinėmis dienomis nuo 4–6 val., 8–10 val. vakaro. Bilietus galima pirkti nuo 2 val. dienos.“

1926 m. laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Vasario 21 d. įvyko atidengimas naujo kino teatro „Splendid Palace“, kuris, kaip žinovai sako, būsias didžiausias Lietuvoje. Kinas įrengtas sulig paskutiniais technikos reikalavimais, erdvus ir gana jaukus. Laukiamoji salė gana didelė. Atidarymui buvo parodyta 11 aktų tragedija „Baltoji sesutė“ ir „Tyrų klajūnas“.“

1926 m. liepos mėnesį laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdinta žinutė apie tai, kad likviduojasi „Splendid Palace“, ir joje rašoma, kad „dėl lėšų stokos sumokėti valstybei mokesčius liepos 5 d. buvo parduodama iš viešų varžytynių „Splendid Palace“ fortepijonas, kurį nupirko Šiaulių šaulių sąjunga ir sumokėjo 1 505 litus“.

Praėjus savaitei po šios publikacijos pasirodymo, laikraštis „Šiaulių naujienos“ išspausdino pranešimą „Dėl žinutės „Splendid Palace“ likvidacijos“. Jame rašoma: „Šiaulių naujienų“
29 Nr. buvo patalpinta kronikinė korespondencija apie „Splendid Palace“ likvidaciją. Tikrajai dalyko padėčiai nušviesti mus prašo pranešti sekantį: „Splendid Palace“ pianinas parduotas (kurį nupirko Šaulių s-ga) ne už valstybinių mokesčių nesumokėjimą, bet buvusio kino „Spindulio“ valstybines rinkliavas už 1924 m. sumoje 1 600 lt. Šita suma varžytynių dienoje ir buvo pristatyta, bet matomai čia būta kokių tai intrigų ir elgtasi taip, kad tik varžytynės įvyktų. Dėl varžytynių tvarkos direkcija skundėsi atsakančioje įstaigoje. „Splendid Palace“ moka į metus valstybinių mokesčių apie 20.000 lt. Kino turtas įkainuotas 40.000 lt, iš ko matyti, kad firma yra gana tvirta ir apie likvidaciją negali būti jokios kalbos.“

1926 m. kino teatre „Splendid Palace“ buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Faraono žmona“ (su Emiliu Janingsu, Dagni Lerves, Gari Lidke, Lidija Salmanova, Pauliu Vegeneriu, nuo vasario 24 d., seansai: 16, 18, 20 ir 22 val., paprastomis dienomis 18, 20 ir 22 val.), „Rusų kunigaikštienė – svetimvardė“ (nuo kovo 5 d.), „Kur mūsų vaikas?“ (3 aktų amerikietiškas farsas, dalyvaujant komikui Džimiui Adamsui), „Paryžiaus žaislai“ (10 aktų drama su Lilia Damita, nuo kovo 10 d. Seansai 18, 20 ir 22 val.), „Prie mėlynų Dunojaus vandenų“ (nuo 1926 gruodžio 29 d.) ir kt.

Laikraštis „Šiaulių naujienos“ apie kino teatre „Splendid Palace“ 1926 m. rodomų filmų repertuarą rašė: „Naujame „Splendid Palace“ ėjo tokie filmai kaip „Nibelungų daina“, „Baltoji vienuolyno sesuo“, „Zoro ženklas“, didelės fizinio auklėjimo pedagoginės reikšmės turintis šiomis dienomis ėjęs filmas „Kelias į jėgą ir grožį“ ir t. t.“

1926 m. gruodžio 7 d. 15.30 val. „Splendid Palace“ kino teatre buvo demonstruojami atkiru seansu Šiaulių valstybinės gimnazijos moksleiviams filmai „Aš turėjau pulko draugą“, „Patas ir Patašonas“. Apie šių filmų demonstravimo kokybę laikraštėlis „Varpai“ 1926 m. gruodžio mėnesį rašo: „Kadangi ir vienas, ir kitas filmas buvo ilgi, tai kino administracija, laiko stokos dėliai, taip skubėjo, jog antrojo filmo užrašų visai negalima buvo suskaityti. Kino administracijai reikėjo atminti, kad veikalai rodomi ne mažiems vaikams, kuriems svarbu pamatyti vien tik vaizdus, bet paaugusiems moksleiviams, kuriems didesnę svarbą turi užrašai, ir todėl nekeisti taip greit užrašų.

Moksleiviai tokiu „demonstravimu“ labai nepatenkinti. Gerb. gimnazijos direktorius, kitą sykį parūpindamas mokiniams atskirus seansus, turėtų pasirūpinti ir tvarkingu demonstravimu. Geriau trumpesnė programa, bet tik geriau demonstruojama.“

1927 m. kino teatre „Splendid Palace“ buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Vyras, žmona ir meilužė“ (nuo sausio 7 d.), „Bucharos haremas“, be to, nuo gruodžio 25 d. buvo rodoma Lietuvos kronika. Laikraštis „Šiaulietis“ 1927 m. apie šią kroniką rašė: „Ekrane žiūrovai pamatys tą, apie ką šiandien kalba visa Lietuva, būtent pavergtąjį Vilnių, „emigrantą“ vadą, Plečkaitį ir pernykštį Lietuvos perversmą.“

1928 m. kino teatre „Splendid Palace“ buvo rodomi šie užsienio filmai: „Skandalas miegamajame“, „Žymioji moteris“ (nuo sausio 15 d.), drama „Meilužis“, „Svetimos valios valdžioje“, „Kubanės kazokai“ ir kt.

1928 m. rugsėjo 19 d. „Šiaulietis“, pristatydamas filmus, rašė: „Nuo rugpjūčio 16 d. „Splendid Palace“ atidaromas rudens sezonas. Ekrane eina įdomus paveikslas „Jo aukštybės rusų imperatoriaus solistė“. Šiame kine griežė žymiai padidintas geras orkestras. Kino teatras gražiai atremontuotas, dėl to šiame kine publika gali praleisti keletą jaukių valandų.“

1928 m. Šiaulių spaudoje buvo rašoma, kad toks kino teatras kaip „Splendid Palace“ yra lyg Šiaulių miesto garbė, nes ir Kaunas tik neseniai panašų kino teatrą „Odeon“ vardu įsigijo. Ir paveikslai „Splendid Palace“ eina vis rinktiniai, nes tą, kaip matyti, daryti verčia pati konkurencija su Liaudies namais, kurie dar ir dabar visuomenėje naudojasi to pasitikėjimo liekanomis, kurį šis kino teatras buvo įgijęs keletą metų atgal – atsidarydamas.

1928 m. rugpjūčio pradžioje laikraštyje „Šiaulietis“ išspausdintoje miesto kino teatrų apžvalgoje rašoma: „Splendid Palace“ dvejetą savaičių dėl remonto neveikė. Patyrėme, kad remontas buvo daromas su dideliu tam darbui atsidavimu, gera priežiūra ir tam reikalui nesigailėta didelių sumų pinigų. Remontas gerai nusisekęs. Ponas Frenkelis nesigaili pinigų, bet žiūri, kad Šiaulių publika turėtų malonumą, kad Šiauliuose būtų kino teatras neprastesnis už Vakarų Europos tos rūšies kino teatrus. Nuo rugpjūčio 1 d. kino teatras pradėjo veikti.“

1928 m. rugpjūčio mėnesį laikraštyje „Momentas“ rašoma: „Splendid Palace“, kuris nesenai atsiremontavęs, dabar daro jaukų ir malonų pavyzdingo kino teatro įspūdį, jau tarsi pradedamas rudens sezonas. Dabartiniu metu eina įdomi iš Rusijos caro rūmų gyvenimo drama „Jo aukštybės Rusijos imperatoriaus solistė“. Virš programos įdomus divertismentas dalyvaujant baleto šokėjoms ir komikams.“

1928 m. rugsėjo mėnesį „Splendid Palace“ buvo rengiamos specialios kino programos vaikams ir moksleiviams. 1928 m. „rugsėjo mėnesį laikraštis „Momentas“ pranešė, kad rugsėjo 29–30 dienomis kino teatre „Splendid Palace“ rodoma speciali programa vaikams ir moksleiviams „Vaza su drakonu“. Grandiozinis pastatymas garsaus režisieriaus, lietuvio Starevičiaus, gavusio už šio paveikslo pastatymą aukso medalį nuo JAV prezidento“.

Nuo 1928 m. lapkričio 11 d. „Splendid Palace“ Šiauliuose rodė filmą „Kostas Kalinauskas 1863–1864“. Laikraštis „Šiaulietis“ šio filmo anonse rašo: „... Šis filmas parodo daug gražių vaizdų iš Lietuvos gyvenimo. Kiekvieno šią filmą pamačiusio širdis verda prieš užgrobikus, apgaulingu būdu pagrobusius dar mūsų brangią sostinę Vilnių. Būtų gerai, kad visuomenė tokių filmų galėtų daugiau pamatyti... Mums teko patirti, kad kino „Splendid Palace“ direkcija ateinančią savaitę šį filmą Šiauliuose savo teatre demonstruos.“

Vie­na gar­siau­sių pa­sau­lio ak­to­rių, dai­li­nin­kių Mar­le­ne Diet­rich, ta­pu­si sa­vo laik­me­čio sim­bo­liu. Apie 1935 m. At­vi­ru­kas. Šią ak­to­rę žiū­ro­vai ga­lė­jo ma­ty­ti Šiau­lių ki­no teat­ruo­se de­monst­ruo­ja­muo­se fil­muo­se. (Ar­vy­do Ske­rio rin­ki­nio nuo­tr.)

1928 m. spalio 28 d. laikraštyje „Šiaulietis“ išspausdintame skelbime rašoma: „Kostas Kalinauskas 1863–1864“. Pirmas iš Lietuvos praeities grandiozinis filmas. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi pasigėrėti šiuo Lietuvos praeities paveikslu „Splendid Palace“.

1929 m. pavasario pabaigoje kino teatras „Splendid Palace“ susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Tų pačių metų birželio mėnesį laikraštis „Momentas“ pranešė, kad „Šiauliuose moderniškiausia kino patalpa „Splendid Palace“, subankrutavus jos laikytojams M. Rubinšteino ir Fogelsono Co“, šiomis dienomis iš viešų varžytynių visas turtas parduotas Aleksandrui Švabinskui, kuris norįs sulig paskutiniais technikos reikalavimais sutvarkyti ir įrengti sceną, mano statyti gerus paveikslus. A. Švabinskas yra geras komersantas, kuris pajėgs taip įrengti „Splendid Palace“, kad jame būtų jauku šiauliečiams praleisti laisvalaikį. Manoma, kad „Splendid Palace“ bus naujo Šiaulių teatro užuomazga“.

1929 m. spalio mėnesį laikraštis „Momentas“ pranešė, kad policija už ligonių kasos tarnautojų pinigų išeikvojimą suėmė buvusį kino teatro „Splendid Palace“ savininką Maksą Rubinšeiną. Jam teismas paskyrė užstatą 5 000 litų.

Telefonų knygose nurodoma, jog 1926–1931 m. „Splendid Palace“ Šiauliuose veikė Bažnyčios g. 50 (dab. Vasario 16-osios g.). Buvusios kino „Triumf“ patalpos šiauliečių buvo vadinamos „Piratų klubu“.

Naujieji kino teatro „Splendid Palace“ savininkai (notaras A. Švabinskas ir jo kompanionas Gocas), perėmę šį kino teatrą, jį pervadino į „Kapitol“.

Prieš­ka­rio ak­to­rius Jan Kie­pu­ra. Apie 1930 m. (Ar­vy­do Ske­rio rin­ki­nio nuo­tr.)

Kino teatras „Marsas“

1927 m. gruodžio mėnesį Kalėdų švenčių metu Šiauliuose, Vilniaus g. 141, atsidarė naujas kinematografas „Marsas“. 1928 m. sausio pradžioje apžvalgininkas laikraštyje „Šiaulietis“ rašė: „Žiūrint gyventojų skaičiaus Šiauliai dabar tikrai paims rekordą, nes tokiame mieste bus keturi kino teatrai. Žinoma, dėl to nereikia nei stebėtis, nei nusiminti, nes kol neturėsime nei kokio teatro, tol kino turės ypatingai gerą dirvą. Iš kitos pusės reikia sutikti su tiesa, kad net ir nekokie kinematografai yra žymiai geresni už turtingas smukles, dėl ko ir „Marso“ teigiamos pusės visuomet viršys neigiamąsias, nors jų turbūt čia niekuomet netrūks.“

1928 m. pradžioje kino teatrui „Marsas“ nelengva buvo konkuruoti su kitais miesto kino teatrais. Norėdamas pagerinti savo padėtį, buvo priverstas ieškoti finansinės paramos. 1928 m. sausio mėnesio pradžioje laikraštyje „Tokios Šiaulių naujienos“ pasirodė skelbimas, kad „naujai įrengtam kino „Marsui“ Šiauliuose, Vilniaus g. 141, reikalingas pusininkas. Neatsiradus pusininkui galiu aparatą parduoti. Taipogi parsiduoda kilnojamasis aparatas „KOK“ visai pigia kaina. Sužinoti Šiauliai, Vilniaus g. 141. Kino „Marsas“.

Dėl sunkios finansinės padėties kino teatras „Marsas“ 1928 m. balandžio mėnesį buvo priverstas savo veiklą sustabdyti. 1928 m. balandį „Šiaulietis“ apie tai rašė: „Kino „Marsas“, jau kiek anksčiau sustabdęs savo veikimą, šiomis dienomis ir iškabą nusiėmė. Reiškia miestas vėl pasilieka su trimis kinomatografais.“

1928 m. gegužės pradžioje laikraštis „Šiaulietis“ rašė apie „Marso“ kino teatro veiklos atnaujinimą: „Kino „Marsas“, ilgai neveikęs, mums neseniai paminėjus apie jo visišką likvidavimąsi, staiga vėl atgijo. Gautomis žiniomis jo tvarkymas perėjo į naujų šeimininkų rankas. Filmų, dargi nevisai blogų, demonstravimas dabar eina reguliariai.“

Tačiau kino teatras „Marsas“ tokiu pavadinimu savo veiklos nebeatnaujino ir 1928 m. antroje pusėje nustojo egzistavęs.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt