Nuo 19 metų – nuosavas verslas

Marijampolietė Silvija JOGMINAITĖ studijuoja istoriją 4-ame kurse Vilniaus universitete ir gali pasigirti jau du kartus aplankiusi Jungtines Amerikos Valstijas, apkeliavusi 11 valstijų, taip pat išmaišiusi nemažai Europos šalių.

– Kaip nusprendei išvykti padirbėti į JAV?

– Pirmą kartą išgirdau apie tai pirmame kurse, kai mano draugė dalyvavo atrankose Kaune. Jau būdama moksleivė žinojau, kad studentai turi labai daug galimybių išvykti į užsienį su tokiomis programomis kaip „Work and Travel“ ar „Erasmus“. Visada svajojau išmokti naujų įgūdžių, keliauti ir pažinti pasaulį. Tėvai mane palaikė, pasitikėjo, o draugai reagavo skirtingai, didžioji dalis nesuprato.

– Ko išmokai pardavinėdama knygas Valstijose?

– Smagu, kad jau nuo 19 metų turiu savo verslą. Kiekvienais metais turime mokymus Lietuvoje ir JAV. Išmokau darbo disciplinos, laiko planavimo, patobulinau anglų kalbos žinias. Daug mokomės ir apie bendravimo psichologiją, kūno kalbą, taip pat apie pardavimus. Išmokau, kaip save motyvuoti sunkiomis akimirkomis. Mokomės apie investavimą, produktyvų laiko planavimą ir dar daug visko.

Tampu vis geresne lydere, nes Lietuvoje pati susirenku komandą, su kuria ir važiuoju į JAV. Ruošiuosi jau trečiai darbo vasarai ir manau, kad jų tikrai bus daugiau.

– Ar patyrei nuotykių?

– Nuotykiai ten laukia kone kiekvieną dieną. Vienas iš įsimintiniausių iš pirmos vasaros, kai gyvenau Naujojoje Meksikoje, kurios didžioji dalis – dykumos. Kai su kambario drauge vieną sekmadienį vykome į komandos susitikimą, sprogo jos automobilio padanga, o mes buvome vidury dykumos, buvo labai labai karšta. Tą dieną daug išmokau apie automobilius (juokiasi). Buvo daug emocijų, su kuriomis abi turėjome susitvarkyti pačios, nes sekmadienį vidury dykumos nedaug kas gali padėti. Laimei, viskas baigėsi laimingai.

– Ką pamatei ir sužinojai apie Ameriką?

– Gyvenau su amerikiečių šeimomis ir išmokau džiaugtis mažais dalykais. Pavyzdžiui, šią vasarą gyvenau su šeima, kuri turi septynis vaikus, bet priėmė mane ir mano drauges lietuves gyventi kartu, nors patys nėra labai pasiturintys. Be to, kiekvieną vakarą tėtis Baironas mums ir visai šeimai ruošdavo pačias gardžiausias vakarienes. Iki šiol su jais bendraujame.

Daug keliavau: du kartus aplankiau Kaliforniją, pamačiau ir Los Andželą, Holivudą, Beverli Hilsą, Malibu, Las Vegasą. Labiausiai įsiminė Didysis Kanjonas Arizonoje.

Susipažinau su šeima, kuri augina 15 vaikų. Paklausiau tėčio, ar sunku auginti tiek daug vaikų ir kaip su tuo susitvarko. Jis atsakė, jog tai paprasta: „Kai gimsta pirmas vaikas, jį visko reikia išmokyti, o tada jis moko antrą, antras – trečią ir taip toliau.“ Amerikiečiai labiau atsipalaidavę nei mes, į viską žiūri paprasčiau.

Jau po pirmos vasaros šeima ir draugai sakė, kad esu labai pasikeitusi. Daug ramesnė, pozityvesnė. Ir studijose, ir darbe esu daug produktyvesnė, moku geriau planuoti savo laiką, todėl daugiau suspėju. Darau dalykus, kurių net neįsivaizdavau sugebanti, pavyzdžiui, nubėgau pusę maratono, nuėjau 50 km žygyje. O ir mano gyvenimo aprašymas dabar atrodo kur kas profesionaliau. Beje, gaunu nemažai darbo pasiūlymų iš didelių tarptautinių įmonių. Manau, kiek įdedi pastangų, tokį rezultatą ir gauni.

– Ačiū už pokalbį ir sėkmės.

Nuotraukos iš asmeninio Silvijos Jogminaitės albumo