PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2018 m. Vasario 8 d. 09:19

Nukraujavę konservatoriai ginklų sudėti tikrai nežada

Lazdijai

G. A. Jasinskas (kairėje) ir A. Klėjus.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt


28565

Lazdijų rajono meras, buvęs konservatorius Artūras Margelis pernai vasarą įkūrė naują visuomeninį nepartinį judėjimą „Pirmyn! Kartu mes galime“. Į jį įsitraukė ir nemažai konservatorių, perbėgusių į naujo judėjimo pusę. Dėl to įvyko pasikeitimų ir rajono savivaldybės taryboje. Nemažai konservatorių frakcijos narių perėjo į mero suburtą naują frakciją, todėl keturios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei frakcijos narės (frakcijos seniūnė Jūratė Juodzevičienė, Daiva Barkauskienė, Daiva Ambrazevičienė, Janina Ražukienė) nusprendė neprisijungti prie mero sukurto judėjimo. Visgi prieš keletą savaičių paliko partiją ir Daiva Ambrazevičienė, kuri, kaip manoma, paliks ir frakciją.

Kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena nukraujavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Lazdijų skyrius, kalbėjomės su jo lyderiais – pirmininku Gintu Albinu Jasinsku ir Audriumi Klėjumi.
Senajame sąraše figūravo ir iškeliavę anapilin
Lazdijų skyriaus atstovai sakė, kad į įkurtą naują visuomeninę organizaciją – nepartinį judėjimą „Pirmyn! Kartu mes galime“ perėjo tam tikras skaičius konservatorių, tačiau dar daug jų liko ištikimi savo partinėms idėjoms. Nemaža dalis išėjusiųjų tai padarė ne savo noru. Kitus į judėjimą įtraukė net neatsiklausę jų nuomonės. Į jį pasitraukę žmonės replikavo, esą ką duos partija, jei neturėsi darbo. Būtent dėl darbo didžioji dauguma ir pakeitė savo pažiūras. Anot konservatorių lyderių, dar ir dabar esą įkalbinėjami žmonės pasitraukti iš TS-LKD partijos ir įsilieti į judėjimo gretas. ,,Mes jų nesmerkiame, tikime, kad judėjimo burbulas sprogs ir jie sugrįš atgal į tvirtą, senas tradicijas turinčią partiją, kuri yra galinga jėga ir nesusilpnėjo iš jos išėjus rajono merui. Tauta ir taip susiskaldžiusi. Netikime jokiais judėjimais“, – sakė konservatoriai, tvirtindami, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija yra galinga partija, respublikos mastu vienijanti net 14 tūkstančių narių. Lazdijų skyriaus gretose jų yra 335. Viešojoje erdvėje buvo skelbiama, esą žmonės iš partijos išėjo dėl to, kad jautė nomenklatūros spaudimą iš viršaus. ,,Nežinau, bet mes jokio spaudimo iš centro tikrai nejaučiame. Mums niekas nieko nenurodinėja. Būdami šioje partijoje, jaučiame atsakomybę už visus žmones. Judėjimas – tai asmeninių tikslų siekimas naudojantis žmonių priedanga. Ir žymūs politologai sako, kad jo nariai neturi atsakomybės už savo veiksmus prieš žmones“, – teigė politikai.
Po įkurto naujo visuomeninio nepartinio judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galime“, kaip tvirtino konservatorių lyderiai, partijos Lazdijų skyrius atsinaujino, išsigrynino. Senasis sąrašas esą buvo išpūstas, jame figūravo emigravę iš Lietuvos žmonės ir netgi jau iškeliavę anapilin. Buvo ir tokių, kurie neva net nežinojo apie savo priklausomybę partijai.
Anksčiau Lazdijų skyriaus tarybos susirinkimai, pasak jų, vykdavo tik ypatingais atvejais, kai tai būdavo aktualu partijos centrinei būstinei. Juos buvo galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, o dabar tarybos nariai renkasi kiekvieną mėnesį, vyksta konstruktyvūs pokalbiai. Ir nėra jokios konkurencijos, jokios priespaudos. A. Klėjus ir G. A. Jasinskas džiaugėsi, kad į partinę veiklą aktyviai įsitraukė žmonės, daug nusipelnę konservatorių partijai, bet dėl nežinomų priežasčių buvę nustumti į šalį ir užmiršti. Taip pat per kiekvieną Lazdijų skyriaus tarybos posėdį, vykstantį kas mėnesį, į partiją įstoja 3–4 jauni žmonės, turintys išsilavinimą ir idėjų bei noro dirbti rajono labui.
Rajoną ,,reklamuoja“ apgriuvusios fermos
Partijos lyderiai tvirtino siekiantys permainų politiniame rajono gyvenime, kad politinėje arenoje keistųsi veidai, vadovai. Norima į krašto valdymą įtraukti daugiau jaunų, išsilavinusių žmonių, kovoti dėl investicijų į rajoną pritraukimo. Priešingu atveju, jų teigimu, gyvensime taip, kaip gyvenome iki šiol – be jokių pertvarkų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Lazdijų skyriaus pirmininkas G. A. Jasinskas sakė, kad rajonas per 20 metų nepasistūmėjo į priekį, čia didelė emigracija. Žmonės neturi darbų. Garsiai reklamuoto paukštyno Lietuvos–Lenkijos pasienyje statybos sustojo. Pasienyje rajoną ,,reklamuoja“ tik apgriuvusios fermos, apleisti pastatai, galvas keliančios piktžolės. Tačiau pas lenkus viskas blizga. ,,Štai taip mes reprezentuojame savo šalį, nes valdžios viršūnėlė žiūri tik savų interesų. Nesuprantu, kodėl valdžioje negali būti iniciatyvus, išsilavinęs žmogus, o ne 20 metų karaliaujantis, turintis vidurinį išsilavinimą, vis tas pats meras? Juk dėl to rajonas negali tikėtis naujų pertvarkų ir perspektyvų. Tik dabar, matydamas, kad laivas jau skęsta, meras per laikraščius klausia žmonių nuomonės apie rajono savivaldybės veiklą. Įdomu, kodėl apie tai nesidomėjo anksčiau?“ – retoriškai klausė G. A. Jasinskas. Rajone, anot konservatorių, teikiama integrali pagalba į namus, garantuota pastovi negalinčių savimi pasirūpinti žmonių priežiūra, bet, kaip matome net iš spaudos, Lazdijų krašte netrūksta apleistų namų, kuriuose vieniši žmonės gyvena pragariškomis sąlygomis, ypač žiemą. Taip neturėtų būti. Tokiais žmonėmis, anot politikų, būtina pasirūpinti.
,,Nekeiskime gatvių pavadinimų, o verčiau jas sutvarkykime. Štai, pavyzdžiui, Lazdijuose Kauno gatvė labai prastos būklės, duobėta. Mirusius žmones veža į Kauno gatvėje esančias kapines, ir jie, gabenami per duobes, turbūt vartosi karste. O juk reikia visai nedidelių sąnaudų, kad ši problema būtų išspręsta – tik šeimininkiško požiūrio ir konstruktyvaus pokalbio su VĮ ,,Alytaus regiono keliai“ atstovais, kuriems priklauso ši gatvė. Tenka pripažinti, kad rajone išvystytas socialinių paslaugų tinklas, pastatytas hipodromas, bet dabar jis uždarytas, nors ten įdėtos nemažos ir rajono savivaldybės lėšos. Reikia, kad jis funkcionuotų, o ne tik užsidėti pliusiuką, kad darbas padarytas. Kas dėl to kaltas, kad hipodromas atidaromas tik kelis kartus per metus, per šventes? Ar paprastas lazdijietis?“ – retoriškai klausė A. Klėjus.
Neketina kurti partinių ,,darinių“
Pasiteiravus, ar rajono konservatoriai nežada vienytis su socialdemokratais, kaip neseniai buvo svarstoma žiniasklaidoje, A. Klėjus tvirtino, kad su visomis partijomis jie palaikantys draugiškus ryšius, tačiau kurti kokių nors ,,darinių“ tikrai neketina. ,,Mes pagarbiai žiūrime į visas partijas ir nepartinį judėjimą „Pirmyn! Kartu mes galime“. Neatsiribojame nei nuo vienos partijos. Juk visų mūsų tikslas – dirbti Lietuvai. Partija – ne asmeninių tikslų objektas, o bendras darbas. Mums svarbus žmogus. Jam ir norime dirbti. Kitų partijų ir mūsų kai kurie tikslai sutampa, todėl turime palaikyti vieni kitus. Mūsų pagrindinė ideologija – krikščioniškos vertybės ir žmogaus gerovė“, – sakė A. Klėjus.
Atsakydamas į klausimą, ar partija jau ruošiasi 2019 metais vyksiantiems rinkimams į rajono savivaldybės tarybą, A. Klėjus citavo Dakaro lenktynių dalyvį Benediktą Vanagą: ,,Dakaras baigėsi, Dakaras prasidėjo. Taip ir rinkimai baigėsi, rinkimai prasidėjo. Aišku, kad ruošiamės“. Kiek planuoja gauti mandatų rajono taryboje, sakė dar nesvarstę. ,,Svarbiausia, kad žmonės pamatytų mūsų norą jiems dirbti. Na, o kaip balsuos rinkėjai, priklausys nuo jų požiūrio, ar jiems reikia permainų, ar dar 20 metų gyvensime be pokyčių, nors aplinkui vyksta nuolatiniai pokyčiai, toks gyvenimo ritmas. Rinkimų šūkio dar neturime, bet pasisakome už permainas. Permainas neatleidžiant žmonių iš darbo, bet keičiant požiūrį į pačius dirbančiuosius, suteikiant jiems daugiau galimybių su atsakomybe dirbti kūrybiškai, laisvai. Juk įmonių sėkmę užtikrina ne vien informacinės technologijos ar įdiegtos vadybos sistemos – viskas priklauso nuo žmogaus, nuo tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo“, – teigė A. Klėjus.
G. A. Jasinskas jam pritardamas sakė, kad kol kas stovima vietoje, rajone nesimato jokių pokyčių. Jei jiems nepritariame ir jų nesieksime, tuomet esą nekeikime vieni kitų ir nesiskųskime, kad esame užkampyje. Pokyčiai ir permainos rajone labai reikalingi ir konservatoriai už juos pasisako. Patys savęs teigė nekeliantys ant pjedestalo. Už kokius kandidatus žmonės balsuos, priklausys nuo jų pasirinkimo.
,,Apmaudu, bet rajone norėtųsi bent kiek demokratinių procesų. Mūsų partijos skyriui sudėtinga gauti būstinę, kur galėtume visi susirinkti. Rajono savivaldybė turėtų suteikti patalpas, bet šis klausimas dėl suprantamų priežasčių yra vilkinamas. Mums tai kelia ne pyktį, o juoką, nes žinome, kodėl taip elgiamasi“, – kalbėjo Lazdijų skyriaus pirmininkas.
Pasak G. A. Jasinsko, siekiama, kad partiją vienytų bendras požiūris ir darbas rajono žmonių labui, įsipareigojimas vakarietiškoms idėjoms, kad būtų siejami, o ne skaldomi, ieškantys bendrų, o ne skirtingų tikslų. ,,Stengsimės vienytis ir nepasiduoti manipuliacijoms iš išorės. Merui linkiu daugiau vertinti krikščioniškas vertybes ir sveikatos“, – teigė G. A. Jasinskas. Nei jis, nei A. Klėjus kol kas neatskleidė, kas pretenduos į rajono mero postą.