Nugriaudėjus pirmajam Perkūnui, romuviai švęs Jorės šventę

Utena

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

81613

Balandžio 27-28 dienomis 23-ius metus iš eilės senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai švęs Jorės šventę. Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai iš visos Lietuvos renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, švęsti savo didžiosios pavasario šventės - Jorės.

„Jorė - kalendorinė šventė tapati Velykoms. Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar svečių tautų mitais. Jorė - gyvybės atsinaujinimo šventė. Jos esmę išreiškia mūsų krašto gamta - sprogstantys pumpurai, pirmoji pavasario žaluma, pirmasis Perkūnas, pavasarinis lietus, gyvosios gamtos atgimimas augimui, vešėjimui, brandai“, - sako vienas iš nuolatinių šios šventės rengėjų, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.

Pasak jo, pagrindiniai Jorės šventėje naudojami apeigų ženklai yra jore vadinama pirmoji žaluma, marginti kiaušiniai - joručiai, grūdai, akmenys, ugnis ir vanduo.

Jorės šventės apeigų dalyviai apeigas pradeda iškilminga eisena į Kulionių piliakalnį. Čia giesmėmis ir apeiginiais veiksmais pagerbiamas protėvių, gynusių Lietuvą nuo priešų, atminimas. Norintys pasišvęsti protėvių papročių puoselėjimui čia gali įsišvęsti į romuvių gretas prieš amžinąją ugnį, protėvių vėles ir visus šventės dalyvius prisiekdami: „...senasis Baltų tikėjimas, vienijęs gimines ir gentis, ilgus šimtmečius gelbėjęs ir įkvėpęs mūsų Tautą - dabar yra čia - mano širdyje!„

Sugrįžę Jorės šventės dalyviai į Dangaus šviesulių stebyklą, nuo piliakalnio parsinešta ugnimi, įkuria ugnies aukurą. Aukojama Žemynai, Gabijai, giedamos Jorės giesmės, apeiginiu rateliu pagerbiami joriukai - vardus su šaknimi Jar-, Jor-, Jur- turintys šventės dalyviai ir ant piliakalnio davusieji šventą pažadą tęsti baltų tikėjimo kelią. Po to Perkūnui skirtoje šventovėje aukojami akmenys atsivežti iš įvairių baltų žemių vietų, tariami palinkėjimai skirti šventės dalyviams ir visai tautai.

Pirmos dienos apeigos baigsis visą dieną Perkūno šventovėje virusio šventinio viralo ragavimu.

Kaip ir kasmet Jorės šventėje vyks margučių ridenimas, pavasarinis supimasis, apeiginė pirtis su maudynėmis Lenktinio ežero vandenyse, šokiai prie laužo, naktinė iškyla su deglais į Kulionių piliakalnį.

Antrąją Jorės dieną, sekmadienį, etnofotografas Vytautas Daraškevičius pristatys savo nuotraukų knygą „Saulės ratu“, kurioje daug vietos skirta ir Jorės šventės apeigų vaizdams. Paskui vyks Senojo baltų tikėjimo apeigų prasmei ir turiniui aptarti skirta išplėstinė Krivulė.

Vidurdienį lauko keptuvėje bus kepama apeiginė kiaušinienė. Šventės dalyviai ridens joručius, supsis, galės pasimokyti sutartinių giedojimo paslapčių, archeologinių žalvarinių papuošalų gamybos, pasimiklinti žaisdami senovinius žaidimus.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt