N.Tuškevičienė: Šis apdovanojimas priklauso visiems širvintiškiams

Ant mano darbo stalo stovi bronzinė skulptūrėlė su tekstu „Už drąsą ginant žurnalistų teises”. Sveria ji nemenkai. Tad ir jos priminimas, kad negaliu pasiduoti, kad privalau eiti pirmyn, bus svarus. Mano supratimu, kiekvienas įvertinimas ar apdovanojimas – tai tik dar didesnis įpareigojimas.

Tačiau šiandien aš ne apie save. Nors ant skulptūrėlės įvardinta esu aš, tačiau puikiai suprantu, kad tai ne mano vienos darbas ir įvertinimas. Tad šiuo džiaugsmu labai noriu pasidalinti su kiekvienu Jūsų.

Už šį įvertinimą pirmiausiai noriu padėkoti Širvintų rajono savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei. Būtent jos vadovavimo stilius lėmė, kad tapau kovotoja. Ir darbų, vedusių mane į apdovanojimą, šis žmogus padarė net ne vieną. Tad padėkoti privalau.

Esu dėkinga merei, kad ji nusprendė ir atleido būtent tuos per dvidešimt žmonių. Atleistųjų susitelkimas, vienas kito palaikymas, drąsa skundžiant teismui merės sprendimą, visuomenei parodė, kad yra galimybių gintis net nuo valdžios atstovų. Jie parodė, kad labai svarbu ryžtis ir siekti savo tiesos. Iš šių žmonių išmokau drąsos ir ryžto net tuomet, kai aplink vien tamsa. Iš šių žmonių išmokau džiaugtis kiekviena, kad ir labai maža pergale. Tarp šių žmonių sutikau ir tokių, kurie tapo mano draugais gyvenime. O tikras draugas – milžiniška vertybė.

Noriu padėkoti advokatei Gitanai Gudaitei, kurios profesionalumas tiek atleistiesiems, tiek man suteikė tikėjimą ir pasitikėjimą teismais bei teisingumu Lietuvoje. Nė vienos pralaimėtos bylos! Ir tai mes kalbame apie paprasto žmogaus kovą prieš valstybės įstaigą! Iki šių bylų man niekas nebūtų įteigęs, kad eilinis žmogus gali laimėti prieš valstybinę įstaigą.

Taip pat noriu padėkoti merei už visas patyčias ir šmeižtą mano ir mano šeimos atžvilgiu. Mes tapome dar labiau artimi ir vienas kitą palaikantys.

Taip pat esu dėkinga merei už daug kuriozų viešuose pirkimuose. Ir nuoširdus ačiū Tarybos nariui Vytui Šimonėliui, kuris skyrė laiko ir mane išmokino, kur tos informacijos ieškoti ir ką joje matyti.

Dėkoju merei, kad pati to nenorėdama tapau žvaigžde. Prisipažinsiu, žinomumas manęs visai nedžiugina. Tačiau, kad per mane vis labiau žinomos “Krašto naujienos”, jau yra daug. Sulaukiau net keleto verslo plėtimo pasiūlymų. Beje, šioje srityje daug vertingų patarimų davė Kęstutis Pakalnis. Ačiū jam už tai.

Tik merės dėka ėmiau domėtis statybomis ir jų broku. Čia ne vienu patarimu pasidalija Vidmantas Mateika ir Jonas Purvaneckas. Jie turėjo kantrybės ir man, moteriai, atsakydavo kartais ir į kvailus klausimus.

Taip pat merės informacijos valdymas ir mažinimas buvo tas spyris, kuris paskatino ieškoti. Kad jūs žinotumėte, kiek daug galima rasti skaitant teisės aktus, projektus, planus.

Esu dėkinga net ir balsų pirkėjams. Kurių temos buvo be galo skaitomos. Kiek nesmagu, kad bylų nagrinėjimų metu girdėjau ir tai, ko nevalia viešai pasakoti, kol neįsiteisėjo paskutinis sprendimas. Beje, jau šiandien Vilniaus apygardos teisme bus skaitoma nutartis dėl balsų pirkimo. Kaip pasisuks byla – sužinosime po pietų.

Esu dėkinga, kad Tarybos posėdžių metu mane pasodino ir dar aptvėrė gardelyje. Vienintelę visose Širvintose. Galbūt tai tokia pagerbimo forma, kurios aš nesuprantu? Dėkoju ir už tas dvi pertraukas, skirtas man apsigalvoti. Kaip smagiai pasišnekėjau su visais Tarybos nariais, sėdinčiais merės kairėje. Daug naudingos informacijos iš jų gavau. Gaila, kad merė valdančiuosius į savo kabinetą išsivedė. Būtų buvę smagu ir jų mintis išgirsti.

Labai noriu padėkoti ir straipsnių komentatoriams. Ypatingai tiems, kurie mane kritikuoja. Jūsų dėka esu priversta augti ir stiprėti.

Dėkoju ir savivaldybės pasamdytiems advokatams, kurie vis ieško, kaip prie mano straipsnių prikibti bei rašo įvairiausius skundus Ačiū, kad jūsų skundai vis pripažįstami nepagrįsti.

Širvintose yra madinga bijoti. Bijoti bendrauti su tais, kurie valdžios užribyje, bijoti turėti ar pasakyti savo nuomonę. Tačiau su kiekviena diena bijančių gretos mažėja. Mažėja taip, kad vis daugiau notraukų, dokumentų ir garso įrašų gauname. Labai labai noriu padėkoti žmonėms, kurie nebijo, kaupia informaciją ir dalinasi su “Krašto naujienomis”. Galbūt vieną dieną jie taps labai vertingais.

Didžiulis dėkui ir glėbys apkabinimų mano mažam rateliui draugių, kurios guodė, drąsino tuomet, kai nusileisdavo mano sparnai, kai verkdavau iš nevilties, jog niekam nereikia mano darbo ir, kurios tikėjo bei mane tikino, kad ši veikla be galo sunki ir labai labai reikalinga. Jos buvo pirmosios vakar sužinojusios apie apdovanojimą.

Mano draugė Laimutė rašė: “Smagu, kad tave įvertino. Labai labai smagu. Bet…. demokratinėje šalyje apdovanojimas už drąsą ginant žurnalistų teises, sutikit, skamba šiek tiek makabriškai.
Šis tavo, Neringa, įvertinimas parodo, kokie mes esame menki savo demokratija ir kaip mus reikia drąsinti ir ginti kai tik susiduriame su agresiška aplinka…”

Dėkoju ir Virginijui už gausybę nuotraukų, minčių. Už labai stiprų tikėjimą, kad mes galime pakeisti situaciją rajone.

Žinoma, nuoširdus dėkui ir plačiajai žurnalistų bendromenei, kuri palaikė, patarė ir remia iki šiol. Ačiū ir Lietuvos žurnalistų sąjungai.

Noriu priminti, kad dirbu tikrai ne dėl apdovanojimų. Aš tiesiog darau tai, kuo tikiu. Ir mano siekis labai jau kuklus – noriu netrukdoma atlikti savo darbą kuo geriau tam, kad galėčiau naujausia informacija pasidalinti su kiekvienu skaitytoju.·

Nuoširdžiai lenkiuosi kiekvienam, vienaip ar kitaip prisidėjusiam, ir primenu, kad šis apdovanojimas – tai mūsų ilgų trejų metų įvertinimas.

Likime vieningi ir drąsūs.

Už laisvą mintį. Už laisvą žodį. Už laisvą žmogų.