Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
LNK nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
„Mano sūnus nebekalba lietuviškai, per kelerius metus gyveno keturiose skirtingose šeimose, o už mūsų šeimos suluošinimą Norvegiją paduosiu į teismą vos sūnui grįžus į šeimą“, – populiariojoje gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakojo Gražina Leščinskienė.
Lietuvė prieš ketverius metus neteko teisės globoti sūnaus ir su juo matytis Norvegijos vaikų teisių tarnybos „Barnevernet“ ir teismų sprendimu. Moters istorija sukėlė kone tarptautinį skandalą, kurį sekė visa žiniasklaida.
Tautiečiai piketus dėl berniuko grąžinimo į Lietuvą jo močiutei rengė ir Lietuvoje, ir Norvegijoje. Tačiau viešumas Gražinai ir jos šeimai nepadėjo susigrąžinti sūnaus, turinčio Lietuvos pilietybę. Šiandien moteris pasakoja, kaip gyveno pastaruosius kelerius metus atskirta nuo sūnaus, bei tai, kaip po dvejų metų pertraukos vyksta jos ir vaiko susitikimai.
„Apsikabinimai, kai susitinki arba išsiskiri, labai šilti. Išsis nenori paleisti. Paskutį kartą išsiskiriant jis gal penkis kartus grįžo prie manęs vos ne drebėdamas. Tai elementaru, ką jis jaučia“, – kalbėjo mama.
Tuo metu, kai Gražina neteko teisės globoti sūnų, berniukui buvo 8-eri, šiandien jau 12-a, paauglystės pradžia. Pirmus dvejus metus Gražina nė karto nematė sūnaus, tai buvo uždrausta. Vėliau Gražinai buvo suteikta teisė su sūnumi pasimatyti du kartus per metus, vos po vieną valandą.
Paskutiniojo, prieš kelis mėnesius įvykusio, teismo posėdžio metu lietuvei pasimatymų skaičius padidintas iki trijų kartų per metus ir prailgintas iki dviejų valandų. Susitikimai su sūnumi kaskart primena pasimatymus griežto rėžimo kalėjime – stebimi pareigūnų, o vykimas į juos – slaptą operaciją.
Pasak Gražinos, jeigu Norvegijoje galiojanti Vaiko teisių apsaugos sistema ir toliau aklai bus taikoma Lietuvoje, tokių istorijų, kai iš šeimų paimami vaikai, bus ne dešimtys, o šimtai. „Jeigu vaikai laikomi valstybės, tegul valstybė gimdo juos. Visų pirma turi būti sudarytos sąlygos, kad šeimai būtų gerai. Reikia kovoti su priežastimis, kad tokių istorijų nebūtų. Vaikui geriausia yra tėvai, nes tos meilės joks globėjas negali duoti“, – laidoje sakė atimto vaiko mama.
Tris kartus per metus savo sūnų galinti pamatyti Gražina tikina gyvenanti nuo vieno teismo iki kito.