Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jūrų laivynas. Scanpix nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
„Ukrainai ateinančiu laikotarpiu reikia daugiau paramos atgrasyti rusų jūrines pajėgas Juodojoje jūroje. Yra kritiškai svarbu apsaugoti Ukrainos populiaciją ir infrastruktūrą nuo Rusijos Juodosios jūros laivyno atakų“, – pranešime sakė premjeras Jonas Gahras Store.
„Taip pat svarbu apsaugoti grūdų bei kitų produktų eksportą jūra, kas Ukrainai neša gyvybiškai svarbias pajamas“, – pridūrė jis.
Pasak vyriausybės, 100 mln. kronų (8,52 mln. eurų) 2025-ųjų biudžete jau anksčiau buvo numatyta laivyno mokymams bei kitoms reikmėms. Dabar patvirtintas naujas 2,6 mlrd. kronų (221 mln. eurų) paketas.
Šalis teigia, jog į paramą įeina Norvegijos ginkluotojų pajėgų aukos, taip pat ir karinė įranga, gauta iš vietinės pramonės.
„Minos yra reikšmingas pavojus jūriniam saugumui bei saugiam keliavimui Juodąja jūra, o minų valymo operacijos yra itin sudėtingos“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
„Sistemos, kurias mes teikiame, patobulins Ukrainos pajėgų galimybes aptikti ir nukenksminti minas palei savo pakrantę“, – pridūrė jis.
Norvegija ir Jungtinė Karalystė (JK) vadovauja Jūrinių pajėgumų koalicijai už Ukrainą, kuri pradėjo veikti 2023-iųjų gruodį, o apie naują paramos paketą paskelbta pirmadienį Norvegijoje viešint britų ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui (Kirui Starmeriui).