Norintys neteisėtai pasipelnyti iš draudimo bendrovių išaiškinami ir po kelerių metų

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Agnė BykovaŠaltinis: Pranešimas spaudai

242394

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Vienna Insurance Group“ (VIG) priklausančioms draudimo bendrovėms Lietuvoje išaiškinta ir sustabdyta sukčiavimo atvejų už daugiau nei pusę milijono eurų. Pasak Roberto Švarco, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų tyrimų skyriaus vadovo, sukčiavimų dažnis koreliuoja su ekonominiu sunkmečiu, kai padaugėja norinčių neteisėtais būdais prasimanyti papildomų pinigų. Tačiau tarptautinio bendradarbiavimo, taikomų metodikų, inovacijų, prevencijos, dirbtinio intelekto įrankių ir kompetentingų darbuotojų dėka, 90 proc. sukčiavimo atvejų išaiškinama dar neišmokėjus draudimo išmokos, o dar apie 7 proc. išaiškinami retrospektyviai, nuo draudimo išmokos praėjus iki penkerių metų.

Sukčiaujama sąmoningai planuojant

Sukčiavimų prevencijos, identifikavimo ir tyrimų ekspertas išskiria, kad yra du esminiai draudiminių sukčiavimų tipai, kaip bandoma apgauti draudimo bendroves. Pirmasis tipas – iš anksto kruopščiai suplanuoti ir inscenizuoti įvykiai, siekiant gauti draudimo išmoką, kuriuos vykdo asmenys jau turintys sukčiavimo patirties. Nusikaltimas planuojamas dar net neįsigijus draudimo liudijimo: iš anksto apgalvojant sukčiavimo schemas, įsigyjant tam reikalingus objektus, pasiskirstant rolėmis ir t.t.

Šiuos atvejus itin atidžiai stebime, glaudžiai bendradarbiaujame su teisėsauga, o schemos mums gerai žinomos, todėl pavyksta retrospektyviai atsekti net ir prieš kelerius metus padarytus nusikaltimus. Tai reiškia, kad sukčiautojas negali likti ramus net ir po kelių metų, nes bus išaiškintas ir turės atsakyti už padarytą nusikaltimą.

Kitas draudiminių sukčiavimų tipas – kuomet pats įvykis nutinka natūraliomis aplinkybėmis, tačiau tuo metu turtas yra neapdraustas arba pačios aplinkybės neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų. Tokių sukčiavimų ypač padaugėjo karantino metu – daug kas dirbo nuotoliniu būdu, rečiau važinėdavo ir, taupydami pinigus, dalis neprasitęsdavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tačiau išvažiavus iš namų ir netikėtai įvykus eismo įvykiui, pastebėdavo, jog draudimo apsauga nepratęsta, todėl ryždavosi apsidrausti jau po įvykio, o eismo įvykį fiksuoti vėlesniu laiku ar data. Tokie atvejai greitai identifikuojami ir sėkmingai išaiškinami – turime tam sukurtus įrankius ir išvystytas specialias metodikas, o darbuotojai yra reguliariai apmokomi, į ką svarbu atkreipti dėmesį“, – dalijasi R. Švarcas.

Nukentėjusiojo interesai visada apsaugoti

Eismo įvykyje nukentėję asmenys kartais ryžtasi bendradarbiauti su kaltininku, nurodydami klaidingą įvykio laiką ar datą. R. Švarcas pasakoja, kad dažniausiai taip nutinka, kai yra pagailima kaltininko, kuris neva spės susitvarkyti draudimą, arba jaudinasi, kad jiems žala nebus atlyginta. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas, nes nukentėjusiajam visada atlyginami nuostoliai. Jeigu kaltininkas neturi draudimo apsaugos, tada nukentėjusiam asmeniui nuostoliai atlyginami LR Transporto priemonių draudikų biuro lėšomis.

„Identifikuojame atvejų, kai žmonės pildo eismo įvykio deklaraciją ir fiksuoja ne nutikusio eismo įvykio laiką ar datą, o deklaracijos pildymo datą. Pasitaiko, kai drausdami transporto priemonę žmonės nurodo, jog vairuos ilgametį vairavimo stažą turintys asmenys, tačiau įvykus eismo įvykiui, susivokia, kad vairuotojas turi per trumpą vairavimo stažą ir todėl melagingai deklaruoja kitą vairuotoją“, – vardija R. Švarcas.

VIG grupei priklausančioms bendrovėms Baltijos šalyse per šių metų pirmąjį pusmetį buvo išaiškinti 1165 sukčiavimo atvejai už beveik du milijonus eurų, kur sukčiavimo vertė svyravo nuo 50 iki 50 000 eurų. Ekspertas komentuoja, kad vertinant Baltijos šalis, sukčiavimo būdai yra beveik tokie patys, todėl reguliariai keičiamasi patirtimi su užsienio kolegomis, nuolat pildomas specialios įrangos arsenalas bei stebimos rinkos tendencijas, taip užtikrinama, kad bet kokio masto sukčiautojai būtų identifikuoti.

Apgauti draudimo bendrovę – nusikaltimas

Dalis žmonių klaidingai mano, jog apgauti draudimo bendrovę nėra nusikaltimas ir nesibaimina meluoti ar specialiai teikti klaidinančią informaciją, nuslepiant tiesą. Tačiau nepriklausant nuo žalos dydžio, tokia veika yra laikoma nusikalstama, kuri apibrėžta LR Baudžiamajame kodekse ir kurią išaiškinus gresia atitinkama atsakomybė.

„Kovoti prieš sukčiavimą pradedama gerokai anksčiau nei suplanuotas nusikaltimas – kurdami naują produktą, atnaujindami draudimo taisykles, prevenciškai vertiname galimas spragas, stengiamės jas eliminuoti. Sukčiavimas yra žalingas reiškinys ne tik draudimo bendrovei, bet ir jos sąžiningiems klientams. Dėl sukčiavimų vidiniai draudimo procesai tampa sudėtingesni, operacijos ir nuostolių atlyginimas užtrunka ilgiau nei galėtų. Taip pat sukčiavimo atvejai esti keliais kartais brangesni nei įprastos žalos, todėl finansiniai nusikaltimai daro įtaką ir draudimo įmokų brangimui“, – komentuoja R. Švarcas.

Ekspertas pasakoja, kad, siekiant identifikuoti ir išaiškinti sukčiavimo atvejus, taikomi automatiniai, dirbtiniu intelektu paremti įrankiai, ir rankinis aptikimas, kuris vykdomas visos bendrovės mastu. Reguliariai įvairių padalinių darbuotojams organizuojami mokymai, kurių metu aptariami konkretūs įvykiai, naujausios sukčiavimų tendencijos ir sukčiavimo aptikimo požymiai.

„Būna, kad gauname ir anoniminių pranešimų. Pavyzdžiui, organizuoto nusikaltimo metu bendrininkai susipyksta ir vieni kitus įduoda, arba pašaliniai asmenys pastebi ir praneša apie nesąžiningą elgesį. Buvo keli atvejai, kuomet išsiaiškinome sukčiavimus nusikaltėliams dar net nespėjus užregistruoti žalos“, – patirtimi dalijasi R. Švarcas.

Identifikavus įtartinus atvejus, inicijuojamas įvykio aplinkybių tyrimas ir jis palaipsniui vystomas naudojantis įstatymų mums suteiktomis galiomis. Kiekvienas sukčiavimo atvejis vertinamas individualiai: atsižvelgiant į sukčiavimo sudėtingumą bei jį įgyvendinti ketinusių asmenų geranoriškumą su mumis bendradarbiauti priklauso ir galimos pasekmės. Pasak eksperto, pasitaiko situacijų, kai sukčiautojai patys prisipažįsta ir atsisako ketinimų sukčiauti. Tačiau būna ir įžūlių sukčiavimų, kuomet tyrimas perkeliamas į teisėsaugos institucijas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt