Norint būti turtingam, reikia daug skaityti

Šiauliai

Bristekjegor nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

95845

Fotografai užfiksavo, kad Rusijos stačiatikių patriarcho ranką puošia „Breguet“ firmos laikrodis. Klasikinio modelio, pagamintas iš baltojo aukso, apyrankė – iš krokodilo odos, vertė – nuo 28 iki 36 tūkst. Eur. Advokatas ir mokslininkas Davidas Salomonsas 1921 m. yra pasakęs: „Nešioti „Breguet“ laikrodžius – tai jausti genijaus smegenis savo kišenėje.“

Galėjo būti ir taip, kad patriarchas gavo šį laikrodį dovanų ir net nežinojo, kad jis yra labai brangus. Be to, tokio rango žmogus juk nenešios kiniško laikrodžio. O rašydamas tai, pamąsčiau, kokie laikrodžiai ant mūsų turtuolių rankų. Reikės atkreipti dėmesį.

Vakarų pasaulyje, kiek žmogus uždirba, geriausiai nusako jo laikrodis. Laikrodis turi kainuoti vieno mėnesio tavo gaunamą atlyginimą. Mėnesinis atlyginimas, tarkime, 500 Eur. Ar tiek kainuoja jūsų laikrodis? Pasirodo, dauguma mūsų apsimetame vargšais, nors tokie nesame. Tad nusipirkite laikrodį už 500 Eur ir pirmyn į vakarėlį!

Prestižiniai žmonės

Girdėjau posakį, jog pinigai formuoja žmogaus prestižą. Bent man nėra artimas posakis „prestižinis žmogus“. Gali būti prestižinis namas, prestižinis restoranas, prestižinis sporto klubas, prestižinė įmonė. Girdėjau net frazę „prestižinė partija“. Šis žodis skambėjo tol, kol partija neapsivogė.

Taip, prestižiniai žmonės dažniausiai yra turtingi, tačiau turtuoliams pavydėti nevertėtų. Juk ir gyvena jie, yra įrodyta, trumpiau. Ir didelius pinigų pluoštus skaičiuojant, yra tikimybė greičiau kokia nors kvaraba užsikrėsti, nes ant vieno banknoto, taip pat įrodyta, gyvena apie 2 tūkst. bakterijų. Įdomiausia, jog daugiausia ant 20 Eur banknoto, o vis galvojau, kad ant 5 ar 10 Eur. Po 20 pagal nešvarumą seka 50 Eur banknotas. Tad, turtuoliai, nesidžiaukite – 100, 200 ir 500 Eur banknotai irgi pakankamai nešvarūs. Man keisti ir VIP vakarėliai, kai viskas dvelkia prabanga, o paduodamas prastas vynas. Girdi, taurėse, o iš kokio butelio įpiltas – niekas nematys.

Sako, aukštuomenė ir prestižiniai žmonės tai tas pats. Lietuvos aukštuomenės išskirtinumas – didžiuotis įspūdingais finansais, kurie turi atsispindėti namuose, automobiliuose, aprangoje ir, aišku, sukinėjimasis įvairiuose vakarėliuose, ypač jei tuos vakarėlius rodo televizija ir įamžina fotografai. Bet ypač tai turi būti ryšku reitingų lentelėse – kas aukščiau. Tiesa, aukštuomenei ne kas kitas, o jie patys save ir prisiskiria. Jie kuria ir perka savo kilmingus genealoginius „medžius“, bet dažniausiai, deja, yra atėję iš bufetų, tad kilnumo ir gerų manierų nelabai yra iš ko pareikalauti. Lietuvos aukštuomenė sunkiai integruojasi į pasaulinę aukštuomenę, kuri vadovaujasi kitomis taisyklėmis. Įdomu tik tai, kad mūsų aukštuomenė labai traukia pranašus, būrėjus ir visokius kitokius šarlatanus. Toks tokį, taip sakant.

Mūsų visuomenei vertėtų išgryninti aukštuomenės sąvoką, kad jai būtų priskiriami žmonės pagal jų kūrybą ir darbą, atliktą dėl kitų. Aukštuomenės sinonimai: draugija, aristokratija, orumas, visuomenė, bajorija, kilnumas, diduomenė, taurumas, didžiadvasiškumas, kilnybė, prakilnybė, prakilnumas, organizacija, bendrija, bendruomenė, titulas, būrelis.

Lietuvos aukštuomenė buvo naikinama dešimtmečius ir net šimtmečius: 1831 ir 1863 m. sukilimai, po kurių – represija, tremtis, Vilniaus universiteto uždarymas 1832 m., pagaliau po 1940 m. – vėl okupacija, represija, masinė emigracija, deportacija. Lietuvos aukštuomenė nuo to nukentėjo labiausiai. Iš mūsų mažos tautos, nedidelės valstybės aukštuomenės liko griuvėsiai, aukštuomenės likučiai. Analitikai sako, kad dabar tikrąjį Lietuvos humanitarinės kultūros lygį parodantys žmonės gali būti suskaičiuojami ant pirštų. Žinoma, visur ir visuose sluoksniuose yra įvairių žmonių. Mano galva, prestižiniai žmonės tiesiog gyvena savo gyvenimą ir tuo yra patenkinti.

Džiugu girdėti, kad lietuviai labiausiai vertina darbštumą

„Google“ pasiteiravau apie aukštuomenę ir prestižinius žmones. Prieš pateikiant rezultatus šiems žodžiams, buvo pasiūlyta gauti paskolą. Tik nesupratau, ar čia turčiai paskolą siūlo ir nori, kad žmonės tik įkištų pirštus, o jau kaip įtraukti visą ranką, jie žinos. Nors gal turčiams paskola siūloma, sprendžiant, kad ne visi turčiai, kurie turčiais dedasi.

Vis prisimenu internete užtiktą pastebėjimą. Didesniuose miestuose, laukiant sankryžoje žalios šviesos, neretai priešais laukiančiųjų koloną užlenda koks nors dabar visų vadinamas „storas, juodas, bumsintis“ BMW. Jis mano, kad jam taip galima. Laukiantieji eilėje niršta, bet tyliai. Todėl „storas, juodas, bumsintis“ savo išskirtinumu mėgaujasi ir taip pradeda elgtis kasdien. Galiausiai tai tampa to miesto kasdienybe.

Šiauliuose šito dar, atrodo, neatsiranda. Bet ir didesnių automobilių kamščių mūsų mieste nebūna. Būtų – atsirastų. Nes tokie jau dabar žmonių santykiai. O štai kitas pastebėjimas.

Gatve eina užsienio turistų grupė – visi orūs, pasitikintys, sotūs, neskubantys. Kaip norėčiau, kad užmarštin nugrimztų posakis, jog kiek belinksmintum lietuvį, šis vis tiek bus liūdnas. Aplankę mūsų kraštą, vakariečiai iškart pastebi, kad niekas čia nesako „ačiū“, tačiau kai kurie užsieniečiai tai pateisina, manydami, kad pas mus tokia kultūra.

Iš statistikos rinkėjų sužinojau, kad lietuviai labiausiai vertina darbštumą, norą dirbti, kurti. Ar šie duomenys išskiria mus iš kitų tautų? Pavarčiau lenkų spaudą. Nežinau, gal itin religinės ir dorovinės pakraipos leidiniai man pateko į rankas, bet juose buvo rašoma, kad 72 proc. lenkų vertingiausias dalykas yra šeima, 50 proc. mūsų kaimynų tarp labiausiai vertinamų dalykų nurodė darbą. Net sveikata jų vertybių sąraše liko trečiojoje vietoje.

Tarp didžiausių vertybių buvo nurodyta ramybė, padorumas, sąžiningumas ir kitų žmonių pagarba. Vertybių sąraše – draugai, religingumas, patriotizmas, išsilavinimas, gerovė, žodžio laisvė, dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Net 92 proc. mūsų kaimynų respondentų pritarė minčiai, kad darbas žmogaus gyvenimui suteikia prasmę. Žodžiu, savo noru dirbti mes nesame išskirtiniai. Nors gal statistikos duomenų rinkėjams tiek mes, tiek kiti bando pasirodyti geresni, negu iš tikrųjų yra.

Turčiai palieka mažiau arbatpinigių

Asmenybės narcisizmo apraiškai priskiriamas noras gerėtis savimi. Savo naujausius pirkinius galima demonstruoti ne tik vakarėliuose, bet ir, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. Aukščiausios klasės daiktai pasaulyje gana neblogai perkami, bet perkami ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, naujo modelio itin brangių televizorių jų tėvynėje Olandijoje per mėnesį parduota 2, Maskvoje – 10, o Lietuvoje irgi 2. Atprantame nuo pangasijų filė.

Turčių aplinkoje pasitikėjimo matas ne meilė, draugystė, bet pinigai. Jų nekenčia ir skurdžiai, ir kiti turtingieji. Nustebau, sužinojęs, kad ypač nekenčia restoranų padavėjai, nes sako, jog turtingieji mažiau palieka arbatpinigių. Be to, turtuoliai dažniau meluoja ir apgaudinėja nei mažiau pasiturintieji. Jie pasiteisina vienu žodžiu: „Tenka.“ Nors kad ir ką besakytum apie tai, kad sunku būti turtingam, kad jie turi begalę problemų, veik visi nori atsidurti jų vietoje.

Ką daryti? Bilas Geitsas, Markas Zuckerbergas, Marcas Cubanas sako – reikia kuo daugiau skaityti. Bilas Geitsas perskaito 50 knygų per metus (po knygą per savaitę), Marcas Cubanas skaitymui skiria 3 val. per dieną. Nustebau, kad jų mėgstamiausių knygų sąraše ne, pavyzdžiui, Irvino Šo „Turtuolis, vargšas“, bet F. Scotto Fitzgeraldo „Didysis Getsbis“. Po jos seka Oscaro Wildo „Doriano Grėjaus portretas“ ir Harperio Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“. Visi pamini Bibliją ir eilutę, pagal kurią gyvena: „Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Likai be žmonos? Neieškok žmonos.“ (1 Kor 7, 25). Bent man nelabai suprantama. Gal todėl aš ir nesu turtuolis.

Nors svarbiausias dalykas gyvenime štai kas. Su bičiuliu šnekučiuojantis apie kitą bičiulį, nustebino jo įvertinimas: „Padorus.“ „Padorus“ – kažkas labai seno ir didingo, kažkur girdėta, bet šiandien nevartojama, na, kaip žirgų traukiama karieta. Supratau, kad pasakyti „padorus“, vadinasi, pasakyti viską. Nieko daugiau nepriduriant.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt