Norima išvalyti Elektrėnų marių įlankas ir paversti jas mažųjų laivų prieplaukomis

635945e93eab020221021zged252
Elektrėnai
Žygimanto Gedvilo, fotobanko nuotr.
Valdas Pryšmantas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Per artimiausius penkerius metus Elektrėnų marias norima sutvarkyti ir pritaikyti laivybai bei verslui, tačiau kol kas dėl galutinės idėjos nesutarta.

Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas sako, kad norima išvalyti marių įlankas ir paversti jas mažųjų laivų prieplaukomis.

„Norime išvalyti įlankas, kur būtų galima padaryti laivams prieplaukas, nes jų trūksta, norime įveiklinti, kad būtų aktyvios marios, o ne stovėtų užžėlę krantai ir būtų nenaudojami, prieiti niekur negalima. Norime, kad mūsų mieste atsirastų vietos, kur mūsų mieste būtų galima nuleisti laivus, pakrauti – jeigu elektriniai, kad būtų kolonėlės, krantinės ir kad būtų pilnai įrengta infrastruktūra poilsiui su mažaisiais laivais“, – BNS sakė A. Šalkauskas.

Anot jo, šiuo metu vandens telkinyje yra tik viena tam tinkama vieta, o įrengus infrastruktūrą iš to naudos turėtų ir vietos verslas, kuris domisi galimybėmis pakrantėse atidaryti kavines, organizuoti poilsį. 

„Kad galėtų ateiti mažas verslas prie mūsų marių, dabar jo praktiškai nėra. O kai atsirastų infrastruktūra, atsirastų ir verslui galimybės dirbti, uždirbti ir vystytis. Tikrai laukia verslininkai mūsų šio projekto, norėtų ateitis ir statyti kavines, poilsį“,– kalbėjo A. Šalkauskas. 

Jo teigimu, idėjos vertimas realybe užtruktų iki penkerių metų: „Aš manyčiau, kad skaidant projektą į kelias dalis, per kokius keturis-penkis metus jis turėtų pasibaigti“. 

Šiuo metu jau paviešinta Elektrėnų seniūnijos užsakyta informacija apie planuojamą veiklą ir būsimą jos poveikį aplinkai.

Remiantis ja, norima plėtoti teritorijas ties marių šiaurės vakarų pakrante nuo elektrinės kanalo iki tilto Elektrėnų gatvėje, nuo jo – šiaurinėje pakrantėje, toliau – Rungos, Draugystės gatvių pakrantėje ir rytinės pakrantės įlankoje ties Įlankos gatve.

Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius BNS sakė, kad dėl tikslių sprendimų dar nesutarta, o paviešinta informacija dar gali skirtis nuo priimtų sprendimų, nes šiuo metu įvairių visuomenės grupių interesai skiriasi. 

„Diskutuotinas klausimas, dar reikėtų įsiklausyti į pačias įvairiausias visuomenės grupes, sportininkus, poilsiautojus, žvejus, gelbėtojus, į vietos gyventojus, laivybą: irkluotojus, baidarininkus, buriuotojus, plaukikai, motociklininkai vandens. Man teko bendrauti su visomis šiomis kategorijomis, visų žmonių interesai vieni kitiems prieštarauja. Teritorijų planavimas tam ir skirtas - suderinti juos“,– kalbėjo G. Ratkevičius.

Jo vertinimu, pagal dabartinius planus numatyta per daug veiklos atskirose teritorijose.  

„Tikrai nesinorėtų padaryti tokios tirštos zonos, kur vieni ant kitų liptų ir trukdytų vieni kitiems, turėtų vieni kitus papildyti, bet netrukdyti“,– sakė G. Ratkevičius.

Mero teigimu, numatytas toks vandens telkinio gaivinimas kainuotų apie 10 mln. eurų, jį įgyvendinti būtų galima pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis ar kitais finansavimo šaltiniais.