Nobelio taikos premija atiteks organizacijai, pasisakančiai prieš branduolinius ginklus

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, penktadienį paskelbė Nobelio komitetas.

Šiam judėjimui, vienijančiam branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, taikos premija paskirta už „pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad jie įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“, nurodė komitetas.

1945 metų rugpjūtį Jungtinės Valstijos numetė atominę bombą ant Hirošimos ir Nagasakio ir pražudė dešimtis tūkstančių žmonių.

Praėjus keleriems metams po šių atakų iškilo pasaulinis judėjimas, kurio nariai „nenuilstamai dirba siekdami atkreipti dėmesį į katastrofiškas humanitarines branduolinių ginklų panaudojimo pasekmes“, nurodoma Nobelio komiteto pareiškime.

„Šie istoriniai liudininkai, remdamiesi asmeninėmis istorijomis, rengdami švietėjiškas kampanijas, paremtas savo patirtimi, ir skelbdami skubius perspėjimus dėl branduolinių ginklų platinimo ir naudojimo, padėjo sukurti ir įtvirtinti visuotinį pasipriešinimą branduoliniams ginklams visame pasaulyje“, – nurodoma jame.

„Tabu patiria spaudimą“

Pasak Nobelio komiteto, šie žmonės „padeda mums nusakyti tai, kas neapsakoma, mąstyti apie tai, kas neįsivaizduojama, ir kažkaip suvokti nesuvokiamą branduolinių ginklų sukeltą skausmą ir kančias“.

Jo pareiškime pažymima, kad kone aštuonis dešimtmečius pasaulio karuose nebuvo panaudotas branduolinis ginklas, o prie šio „branduolinio tabu“ daug prisidėjo „Nihon Hidankyo“ atstovai.

„Todėl nerimą kelia tai, kad šiandien šis tabu, draudžiantis naudoti branduolinį ginklą, patiria spaudimą“, – sako komitetas.

Anot jo, branduolinės galybės modernizuoja ir atnaujina savo arsenalus, naujos šalys rengiasi įgyti branduolinių ginklų, be to, pasigirsta grasinimų panaudoti branduolinius ginklus kare.

„Šiuo žmonijos istorijos momentu verta priminti, kas yra branduoliniai ginklai: tai patys destruktyviausi ginklai, kokius tik pasaulis kada nors yra matęs“, – pabrėžiama pareiškime.

„Dabar branduoliniai ginklai turi daug didesnę griaunamąją galią. Jie gali pražudyti milijonus žmonių ir katastrofiškai paveikti klimatą. Branduolinis karas gali sunaikinti mūsų civilizaciją“, – perspėjama jame.

Nobelio komitetas pabrėžė, kad „Nihon Hidankyo“ savo veikla padeda išsaugoti branduolinį tabu, kuris yra būtina taikios žmonijos ateities sąlyga.

„Niekada nė nesvajojau“

Vienas iš „Nihon Hidankyo“ vadovų išreiškė nuostabą, kad apdovanojimas organizacijai buvo įteiktas už tai, kad liudininkų parodymais įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami.

„Niekada nė nesvajojau, kad taip gali nutikti“, – su ašaromis akyse žurnalistams sakė Toshiyuki Mimaki (Tošijukis Mimakis) iš „Nihon Hidankyo“.

Jo teigimu, vaikų padėtis Gazos Ruože panaši į situaciją Japonijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

„Gazos Ruože plūstantys krauju vaikai yra sulaikomi. Tai kaip Japonijoje prieš 80 metų“, – Tokijuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė T. Mimaki.

Jis taip pat teigė, kad mintis, jog branduoliniai ginklai atneša taiką, yra klaidinga. 

„Buvo sakoma, kad dėl branduolinių ginklų pasaulyje yra taika. Tačiau branduolinius ginklus gali panaudoti teroristai, – žurnalistams nurodė T. Mimaki. – Pavyzdžiui, jei Rusija juos panaudos prieš Ukrainą, Izraelis – prieš Gazos Ruožą, tuo viskas nesibaigs. Politikai turėtų žinoti šiuos dalykus.“

Organizacija gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Norvegijos Nobelio institutas iš viso šiemet užregistravo 286 kandidatus į taikos premiją, iš kurių 197 yra asmenys, o 89 – įvairios organizacijos. Tarp asmenų, galinčių siūlyti kandidatus, yra buvę Nobelio taikos premijos laureatai, komiteto nariai, valstybių vadovai, parlamentų nariai, politikos mokslų, istorijos ir tarptautinės teisės profesoriai.

Pernai Nobelio taikos premija atiteko iranietei Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Victorui Ambrosui (Viktorui Ambrozui) ir Gary Ruvkunui (Gariui Ravkanui) už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV mokslininkas Johnas J. Hopfieldas (Džonas Dž. Hopfildas) ir Geoffrey E. Hintonas (Džefris E. Hintonas) iš Kanados už atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta Davidui Bakeriui (Deividui Beikeriui) iš JAV už kompiuterinį baltymų projektavimą bei Jungtinėje Karalystėje dirbantiems Demisui Hassabi (Demisui Hasabiui) ir Johnui M. Jumperiui (Džonui M. Džamperiui) už baltymų struktūros nuspėjimą.

Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2024 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta Pietų Korėjos autorei Han Kang „už intensyvią poetišką prozą, kurioje susiduriama su istorinėmis traumomis ir atskleidžiamas žmogaus gyvenimo trapumas“.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.