Niūri Lietuvos statistika: dėl širdies ir kraujagyslių ligų – daugiau nei pusė visų mirties atvejų

Higienos instituto duomenimis, 2022 m. dėl kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau nei 22,5 tūkst. gyventojų − tai sudaro 53 proc. visų mirties atvejų šalyje. Tarptautiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje mirtingumo skaičiai dėl širdies ir kraujagyslių ligų gerokai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį ir apskritai yra vieni didžiausių tarp ES šalių.

Kaip teigia medicinos centro „Northway“ gydytojas kardiologas Povilas Budrys, sunku išskirti vieną veiksnį, dėl kurio labiausiai didėtų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – dažniausiai susergama veikiant keletui rizikos veiksnių kartu.

„Kuo daugiau žmogus turės rizikos faktorių ir kuo ilgiau jie veiks organizmą – tuo didesnė ir bus ligos tikimybė. Todėl labai svarbu yra laiku kreiptis į gydytoją, kuris atliktų tyrimus ir patvirtintų ligas ir jų gydymą, taip pat svarbu prisiminti prevencijos programas ir jose dalyvauti“, – sako gydytojas kardiologas P. Budrys.

Jis pastebi, kad dažniausiai įvardijami tokie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, nesveika ir nevisavertė mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Gydytojas taip pat išskiria, kad į rizikos grupę patenka gyventojai, turintys padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje, sergantys cukriniu diabetu, turintys viršsvorio.

„Žinoma, pakankamai dažnai šie rizikos veiksniai persipina, pavyzdžiui mažas fizinis aktyvumas ir nesveika mityba gali nulemti padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje bei nutukimą, kuris didina tiek aukšto kraujospūdžio ligos, tiek cukrinio diabeto riziką. Taigi taip turime kombinaciją rizikos veiksnių, kurie ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Dalies rizikos veiksnių – pavyzdžiui amžiaus, lyties ar genų – koreguoti negalime, tačiau daugumos rizikos veiksnių galima išvengti, taip reikšmingai sumažinant ir tikimybę ateityje susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis“, – sako P. Budrys.

Svarbu nedelsti kreiptis į specialistus

Kaip pastebi gydytojas kardiologas, vis dažniau žmonės kreipiasi laiku, tačiau, žinoma, pasitaiko ir nemažai atvejų, kai pacientai ilgai ignoruoja simptomus bei kenčia namuose, kol galiausiai kreipiasi pagalbos ir liga būna pažengusi, tenka gydyti jau jos komplikacijas.

„Ankstyvoje stadijoje diagnozavus ligą, ją išgydyti kur kas paprasčiau, todėl verčiau savo sveikatos klausimus iškart patikėti specialistui, tai daug saugiau, nei laukti ir stebėti kas bus.

Dirbdamas rentgeno operacinėje, kur atliekamos įvairios širdies ir kraujagyslių intervencijos, deja dažnai susiduriu su pažengusiomis ligos formomis. Todėl norisi paraginti neignoruoti įvairių simptomų, neieškoti atsakymų internete, o verčiau kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą, kur konsultacijos metu bus galima įvertinti nusiskundimus, atlikti tyrimus bei išsiaiškinti negalavimų priežastis“, – teigia gydytojas kardiologas.

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ ekspertas Audrius Zinevičius, žvelgiant į bendrovės sveikatos draudimo duomenis matoma, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičius nuolat auga. 

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad 12 proc. sveikatos draudimo apdraustųjų kreipiasi į gydymo įstaigas būtent dėl šių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai apdraustieji kreipiasi dėl hipertenzinės širdies ligos – daugiau nei 50 proc. visų besikreipiančių dėl širdies ir kraujagyslių ligų mūsų bendrovės klientų serga hipertenzine širdies liga“, − komentuoja A. Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ Specializuotos rizikos draudimo grupės vadovas.

Pasak jo, taip pat dažnai kreipiamasi dėl išeminių širdies ligų bei įvairių formų aritmijų. Deja, tačiau pacientai jaunėja, ir vis jaunesni žmonės (25-30 m.) jau turi širdies ir kraujagyslių sveikatos sutrikimų.

Jaunas amžius – ne išimtis

Gydytojas kardiologas Povilas Budrys sako, kad tyrimų duomenys rodo, jog didesnis nei 65 metų amžius yra susijęs su didesne tikimybe susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač miokardo infarktu ar insultu. Tačiau tokių pacientų pastaraisiais metais vis daugiau pasitaiko ir 40-50 metų amžiaus grupėje.

„Dar niūresnė statistika, kad vis dažniau tenka susidurti ir su vos 30 metų perkopusiais pacientais, kurie į gydymo įstaigą patenka dėl ūminio miokardo infarkto. Išties pastebima tendencija, jog širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda sirgti vis jaunesni pacientai.

Padidėjęs kraujo spaudimas, aukšta cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje, įvairūs ritmo sutrikimai santykinai dažnai nustatomi ir jauniems žmonėms, kuomet anksčiau jų tarpe vyraudavo įvairios įgimtos širdies ligos. Todėl širdies sveikata derėtų rūpintis visiems, nepriklausomai nuo amžiaus“, – sako gyd. P. Budrys.