Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega paragino šalies parlamentą ratifikuoti dekretą, kuriuo leidžiama užsienio pajėgoms, įskaitant Rusijos ir Jungtinių Valstijų karius, šalyje teikti humanitarinę pagalbą bei rengti kovos su narkotikų kontrabanda pratybas.
Prezidento dekretas buvo pateiktas parlamentui „skubos tvarka“ ir bus svarstomas antradienį, nurodoma šeštadienį oficialiame laikraštyje paskelbtoje parlamento darbotvarkėje.
Dekretu leidžiama „rotaciniu pagrindu“ įsileisti Rusijos karius, kurie kartu su Nikaragvos kariuomene „keisis patirtimi bei dalyvaus mokomosiose pratybose ir humanitarinės pagalbos operacijose“.
Dekrete, kuriuo leidžiama į šalį atvykti užsienio kariams, taip pat laivams ir orlaiviams, išvardijamos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pratybos, skirtos kovai su narkotikų prekeiviais ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.
Dekrete nurodoma, kad pratybose dalyvaus Jungtinių Valstijų, Meksikos, Centrinės Amerikos šalių, Venesuelos, Kubos ir Dominikos Respublikos kariai. D. Ortega taip pat paprašė parlamento leisti Nikaragvos kariams vykti į minėtas šalis.
Jaunystėje buvęs aršus marksistas D. Ortega vadovavo Nikaragvai 1979–1990 metais po to, kai jo vadovaujamai sukilėlių armijai pavyko nuversti JAV remiamą diktatorių Anastasio Somoza (Anastasijų Somosą).
2007 metais jis grįžo į valdžią ir buvo perrinktas tris kartus iš eilės, vėliausią kartą – pernai. Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) rinkimus pavadino „apgaule“.
D. Ortegos vyriausybės nepripažįstanti J. Bideno administracija yra įvedusi sankcijas, kuriomis siekiama politinių pokyčių ir 182 opozicijos narių, įskaitant septynis buvusius kandidatus į prezidentus, išlaisvinimo.
BNS