Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nikaragvos parlamentas. Scanpix nuotr.
Jūras BarauskasŠaltinis: ELTA
Šį pakeitimą, kuriame taip pat numatyta Centrinės Amerikos šalies prezidento kadenciją prailginti nuo penkerių iki šešerių metų, pasiūlė pats D. Ortega, kuriam dėl žmogaus teisių pažeidimų yra įvesta įvairių sankcijų.
Nikaragvos Nacionalinę Asamblėją kontroliuoja D. Ortegos valdančioji partija „FSLN“, o parlamento pirmininkas Gustavo Porrasas penktadienį paskelbė, kad naujoji priemonė buvo patvirtinta „vienbalsiai“.
Beveik garantuota, kad konstitucijos pakeitimai sėkmingai įveiks ir sausį įvyksiantį antrąjį svarstymą.
D. Ortegos valdžia darosi vis labiau autoritarinė – 79-erių prezidentas griežtina visų valstybės sektorių kontrolę, o jam talkina įtakingoji jo žmona – 73-erių viceprezidentė Rosario Murillo.
Buvęs partizaninio judėjimo dalyvis pirmąkart prezidento pareigas ėjo nuo 1985 m. iki 1990 m., po to į valdžią sugrįžo 2007 m.
Nuo to laiko Nikaragvoje įkalinta šimtai tikrų ir menamų oponentų.
D. Ortegos vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių prieš savo kritikus ir po 2018 m. vykusių masinių protestų, per kuriuos, Jungtinių Tautų skaičiavimu, žuvo apie 300 žmonių, uždarė daugiau nei 5 000 NVO.
Iš šalies pabėgo tūkstančiai gyventojų, o JAV ir ES įvedė režimui aibę sankcijų. Didžioji dalis nepriklausomos ir opozicinės žiniasklaidos šiuo metu veikia užsienyje.
Konstitucijos pakeitime taip pat numatyta, kad iš „tėvynės išdavikų“ gali būti atimta pilietybė – D. Ortegos vyriausybė taip jau yra pasielgusi su šimtais politikų, žurnalistų, inteligentų ir aktyvistų, taip pat kitų kritikais laikomų asmenų.
Be to, pakeitimas suteikia abiem prezidentams galią koordinuoti visas „regionines ir vietines įstatymų leidybos, teismų, rinkimų, valdymo ir priežiūros institucijas“.