PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Gruodžio 8 d. 14:37

Nijolės Narmontaitės knygoje – šiaulietiški akcentai

Šiauliai

„Daug kas man sakydavo: kokia baisi ta jūsų kalba... Mužikiška. O man gražesnės kalbos už žemaičių nėra ir nebus“, – prisipažįsta N. Narmontaitė. (Autorės nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


63628

Į Šiaulius aktorė, režisierė ir rašytoja Nijolė Narmontaitė atskubėjo vos grįžusi iš Izraelio. Pristatydama savo naujausią knygą, sausakimšoje salėje sėdinčius žiūrovus ji paragino sukurti stebuklą ir vieniems kitus apkabinti.

Dėkoja už meilę teatrui

„Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai. Ko nematė žiūrovai“ – ketvirtoji N. Narmontaitės knyga. Pirmojoje ji dėmesio skyrė aktoriams, režisieriams ir kasininkėms, antrojoje – aktoriams, režisieriams ir studentams, trečiojoje – aktoriams, režisieriams ir jų gerbėjams.

Šįkart aktorė norėjo aprašyti nematomus teatro herojus: specifiniu terminu įvardytas aprengėjas bei scenos darbininkus, kurių įdėtas darbas dažnai lieka nepastebėtas ir iki galo neįvertintas. „Juos vadinu didžiaisiais teatro žmonėmis. Juk jie taip ir nepajaučia suvaidinto spektaklio džiaugsmo, nesulaukia aplodismentų ir tinkamos padėkos. Todėl šį kartą norėjau atkreipti dėmesį į tuos, kurie lieka scenos užribyje, ir taip padėkoti už jų meilę teatrui“, – sako N. Narmontaitė.

Aktorė atvirauja, kad žmonių, kuriuos ji norėtų pakalbinti, yra tiek daug, jog knygas rašyti galėtų dar daugybę metų. Naujausioje savo knygoje ji dalijasi tokių žinomų aktorių, kaip: Kęstutis Alčauskis, Larisa Kalpokaitė, Algirdas Latėnas, Vytautas Paukštė, Giedrius Savickas, Ineta Stasiulytė, Antanas Venckus, istorijomis. N. Narmontaitė pakalbino ir Šiaulių dramos teatro aktorius Antaną Venckų, Eduardą Pauliukonį, Nijolę Mirančiukaitę. Anot rašytojos, jų pasakojimai apie scenos darbininkus be galo nuotaikingi.

ep-07a.jpg

Pokalbiai iš širdies

Idėja rašyti knygas N. Narmontaitei gimė, nuolat užkulisiuose girdint šmaikščias kolegų mintis: „Visada galvodavau, kodėl dar niekas neužfiksavo tokių smagių istorijų? Kodėl apie teatro gyvenimą nepapasakojus per žaismingumo ir ironijos prizmę?“

Humoro, ironijos N. Narmontaitės knygose išties netrūksta. „Esu užrašiusi daugybę pokalbių su skirtingų likimų, gyvenimo filosofijų ir charakterių žmonėmis. Ir visgi pačiomis sėkmingiausiomis istorijomis galima laikyti tuos pasakojimus, kuriuose pašnekovai yra drąsūs ir nevengia iš savęs pasijuokti. Juk gebėjimas juoktis iš savęs – viena stipriausių žmogaus savybių“, – įsitikinusi aktorė.

Aktorių, režisierių, kasininkių ir kitų pašnekovų pasakojimai knygoje kartais užima vos porą puslapių, tačiau juos N. Narmontaitė kalbina ilgas valandas. „Tai būna pokalbiai iš širdies“, – šypsosi ji.

Aktorė pašnekovus neretai kviečiasi į savo namus, paruošia vakarienę. „Aktorė Ineta Stasiulytė – vienintelis žmogus, kurį kalbinau anksti ryte. Žinodama, kad ji mėgsta saldžiai pavalgyti, prikepiau blynelių su varške, pyrago. Ji atėjo tokia paslaptinga, sulysusi. Sakau: „Tu valgyk, valgyk už du.“ O ji man: „Vat vat, taip ir bus.“ Taip viena pirmųjų sužinojau, kad I. Stasiulytė laukiasi dukrytės“, – pasakoja N. Narmontaitė.

ep-07b.jpg

Žemaitiškas skyrius

Aktorė kilusi iš Telšių. Žemaitiška kalba, studijuojat Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, kaip reikiant kišo koją. N. Narmontaitė yra ne kartą sakiusi, kad bendrinės lietuvių kalbos teko mokytis tarsi užsienietiškos. „Daug kas man sakydavo: kokia baisi ta jūsų kalba... Mužikiška. O man gražesnės kalbos už žemaičių nėra ir nebus“, – prisipažįsta N. Narmontaitė.

2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais. „Norėjau kaip nors prisidėti prie šio minėjimo. Taigi, nutariau savo pačios istorijas užrašyti žemaitiškai. Netgi sukirčiavau taip, kaip girdėdavau kalbant vaikystėje. Daug pasakoju apie nesėkmingus atsitikimus scenoje, filmavime, gastrolėse. Kuomet apie tai rašau žemaitiškai, pasakojimuose iš karto atsiranda gyvybės“, – sako N. Narmontaitė.