Niekada neužveržkite gyvačių įkandimo vietos ir nečiulpkite nuodų

Lietuva

User17432319 nuotr.

Pranešimas spaudaiŠaltinis: Etaplius.LT

310124

Per pastarąsias porą savaičių į ligoninę dėl gyvačių įkandimo kreipėsi net trys vaikai. Nors daugelis žino apie maisto, žiedadulkių, gyvūnų kailio ar seilių sukeltas alergijas, mažiau kalbama apie alergines reakcijas, kurias sukelia gyvačių įkandimai.

Lietuvoje nuodingų gyvačių įkandimai yra palyginti reti, nes mūsų šalyje gyvena tik viena nuodinga gyvatė – angis. Vidutiniškai Lietuvoje gydymo įstaigose per metus registruojama apie 60–70 gyvačių įkandimo atvejų, tačiau nėra nė vieno, pasibaigusio mirtimi.

„Angies įkandimas nėra mirtinas sveikam suaugusiajam, tačiau vaikams (dėl jų nedidelio svorio), vyresnio amžiaus žmonėms ar alergiškiems asmenims tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, sunkių alerginių reakcijų. Gyvačių įkandimų ir su jais susijusių alerginių reakcijų gydymas priklauso nuo reakcijos sunkumo. Lengvi simptomai gali būti gydomi antihistamininiais (priešalerginiais), skausmą malšinančiais vaistais, o sunkesniais atvejais gali prireikti ir intensyvios medicininės priežiūros“, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėja Violeta Radžiūnienė.

„Kepštelėjo“ angis, žaltys ar gluodenas?

Dažniausiai gyvatės įkandimas yra skausmingas, plika akimi matomos specifinės įkandimo žymės. Skirtumai tarp angies, žalčio ir gluodeno įkandimų gali būti atpažįstami pagal keletą požymių. Angies įkandimui būdingi du maždaug centimetro atstumu vienas nuo kito nutolę taškai (dviejų dantų žymės). Žaltys dažniausiai palieka kelias smulkesnes žymes, kadangi turi daug mažų dantų. Nuo gluodeno įkandimo lieka labai smulkios ir sunkiai pastebimos žymės, nes jis neturi dantų.

Žinotina, kad nuo nuodų kiekio ir įkandimo laiko priklauso pasireiškiantys simptomai. Pavyzdžiui, ankstyvą pavasarį po žiemos susikaupusi angies nuodų koncentracija yra žymiai didesnė ir, jai įgėlus, organizmo reakcija, tikėtina, bus stipri. Neseniai maistą medžiojusi ir nuodus į grobį suleidusi gyvatė ant jos užmynusiam ar ją išgąsdinusiam žmogui gali „kepštelti“, bet visiškai nesuleisti arba suleisti labai nedidelį kiekį nuodų – „įkąsti sausai“. Tokiu atveju įkandimo vietoje dažniausiai nebūna jokio paraudimo, patinimo, juntamas nedidelis skausmas.

Pirmoji pagalba, įgėlus gyvatei

Vienas esminių patarimų, padėsiančių išvengti gyvatės įgėlimo, – būti budriems, atsargiems, vengti rizikingų vietų: aukštos žolės, miško, samanų, akmenų krūvos. Jei susiruošėte į mišką uogauti ar grybauti – dėvėkite apsauginius drabužius: aukštus batus, ilgas kelnes, žiūrėkite po kojomis.

Gyvatei įgėlus į ranką, reikėtų kaip įmanoma greičiau nusiimti žiedus, laikrodį, nes, rankai tinstant, tai padaryti bus sudėtingiau.

„Jeigu turite šaltkrepšį ar šaltesnį produktą – pridėkite prie įkandimo vietos, esant galimybei – dezinfekuokite ją. Jei angis įkando į galūnę – pakelkite ją aukštyn. Kol atvyksite pas medikus, jei turite, rekomenduojama, duoti vaistų nuo skausmo, alergijos“, – vardija V. Radžiūnienė.

Gydytoja įspėja jokiu būdu neužveržti įkandimo vietos, nes nuodai kaupsis tik pažeistoje vietoje ir, atleidus, jų patekimas į organizmą bus labai staigus. Nečiulpkite nuodų, nes jų iščiulpsite tikrai labai mažai, o jei burnos ertmėje bus žaizdelių, galite pakenkti ir sau.

Alerginės reakcijos, įgėlus gyvatei

Gyvačių nuodai gali sukelti tiesioginę imunologinę reakciją, kuri pasireiškia odos bėrimais, patinimais ir niežuliu. Nuodai per kraujotaką ir limfą keliauja toliau, tinimas gali plisti. Svarbu žinoti, kad audinių tinimas vyksta ne tik išorėje, bet ir vidiniuose audiniuose, todėl, priklausomai nuo įkandimo vietos, jei, pavyzdžiui, gyvatė įgėlė į kaklą, galvos ar veido sritį, gali netgi sutrikti kvėpavimas.

Įgėlus angiai, galimas tiek kraujospūdžio padidėjimas, tiek ir sumažėjimas. Gali pasireikšti kiti tipiniai alergijos simptomai: atsirasti pykinimas, vėmimas. Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis, nuodai, patekę į kraujotaką, jas suaktyvina. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, gali pradėti „šokinėti“ gliukozės kiekis kraujyje.

Nepriklausomai nuo to, kokia gyvatė įkando, būtina, kad vaiką ar suaugusįjį apžiūrėtų medikai. Atvykus į gydymo įstaigą, gydytojas stebi pacientą ir, esant poreikiui, paskiria reikiamą gydymą. Labai retais atvejais prireikia suleisti specifinio serumo (priešnuodžių).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt