Nidoje, Klaipėdoje ir Vilniuje – knygos apie Juodkrantės „aukso amžių“ pristatymas

Klaipėda

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

73603

Vasario mėnesį savo kelionę pradėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo iki XIX a. viduryje iki katastrofos 1945".

Simboliška ir prasminga, kad pirmasis monografijos pristatymas įvyko Juodkrantėje, o Liudviko Rėzos kultūros centras vos talpino šiuo leidiniu susidomėjusius neringiškius.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto - industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Joje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus - Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Beveik šimtmetį trukęs šio kurorto „aukso amžius“ baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

„Pirmiausia turiu pasakyti, kad tai juodkrantietiškas projektas“, - tokiais žodžiais monografijos pristatymą pradėjo doc. dr. N. Strakauskaitė, pasakodama, kad imtis kūrybinio darbo paskatino juodkrantiškiai, o norą leisti knygą išreiškė Liudviko Rėzos kultūros centras, kurio direktoriaus pavaduotojos Virginijos Burbienės skambutis buvo lemiamas.

„Ir be šios knygos aišku, kad gyvename ypatingoje vietoje. Tie žmonės, kurie kūrė kurortą, tikrai mąstė labai racionaliai, pragmatiškai, labai progresyviai. Gaudė visas naujas madas ir idealiai pritaikė šiai vietai. Galvojant apie perspektyvas, šitie dalykai ir turi būti svarbūs“, - kalbėjo doc. dr. N. Strakauskaitė.

Anot autorės, renkant medžiagą buvo matyti, kad kurorto kūrėjai verti didelės pagarbos ir pasiekė nuostabaus rezultato - žvejų kaimelį pavertė europinio lygio kurortu.

„Mes kalbame apie maždaug 20 žmonių. Tiek jų sudarė kurorto komitetą, ne daugiau. Kurorto komitetas buvo iš Klaipėdos turtingų žmonių ir Tilžės. Pagrindinis iniciatorius buvo Eduardas Štelmacheris. Kai kurie sprendimai buvo labai drąsūs, pavyzdžiui, ant kopos pastatyta apžvalgos aikštelė. Žvejų kaimas laimėjo iš to, kad čia buvo kurortas. Žmonės prasigyveno. Kurortas leido atsikvėpti nuo žvejybos“, - pastebėjimais dalijosi istorikė.

Knygos kūrybos procesą lydėjo atsitiktinumai, ypač liečiantys leidinio iliustracijas. Skyrių apie garlaivius papildė vieno renginio metu netikėtai Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio atneštas garlaivius reklamuojantis istorinis plakatas, kurį jam padovanojo svečiai.

Prieš baigiant rengti tekstą bei darant maketą, Neringoje apsilankė laidos „Daiktų istorijos“ rengėjai ir jos vedėjas Saulius Pilinkus įteikė dar apie 1993-iuosius Juodkrantėje rastą šokolado reklamą, kuri tapo skyrelio „Kurorto kriminalai“ iliustracija.

„Tokių istorijų buvo, ir tam skyreliui neturėjau jokios iliustracijos, o ten rašoma apie neeilinį talentą, 15 metų bernelį, kuris apšvarino keturias vietines parduotuvėles, išnešdavo pinigus, cigaretes ir šokoladą. Aišku, kad šitą šokoladą, kuris buvo reklamuojamas“, - šypsojosi doc. dr. N. Strakauskaitė.

Kurorto istoriją pasakoja ir knygos viršelio iliustracijos. Jo priekinėje pusėje skaitytojai išvys Juodkrantės paplūdimį XX amžiaus pirmaisiais metais. Ši iliustracija liudija kurorto klestėjimą, o knygos viršelio nugarinėje pusėje - šukė, tai, kas liko iš kurorto karo pabaigoje.

„Gražusis viešbutis „Kurischer Hof“ buvo subombarduotas ir liko tokie fragmentai, kuriuos praėjusios vasaros pabaigoje radome ir surinkome“, - apie knygos kūrybos procesą pasakojo autorė.

Juodkrantės bendruomenę sulaukus tokios knygos sveikino monografijos recenzentė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė. Anot jos, surinkta medžiaga sustiprina Juodkrantės kaip kurorto ypatingumą, o dėl to, kad doc. dr. N. Strakauskaitė yra ir talentinga rašytoja, knygoje istoriniai faktai pateikiami patraukliai ir suprantamai kiekvienam skaitytojui.

„Džiaugiuosi, kad turim tokį žmogų. Juodkrantė turi didžiuotis ja. Tai žmogus, kuris sakė ir sakys - grįžkime prie ištakų, grįžkime prie istorijos ir visą savo kurorto plėtrą grįskime ja. Nijolei Strakauskaitei turime tarti ačiū už mums suteiktą galimybę grįžti prie ištakų. Tikiu, kad visa tai, kas užkoduota šioje ir kitose autorės knygose, bus paversta realybe, nes tai yra mūsų gyvenviečių, mūsų kurortų išskirtinumas“, - teigė mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.

Kovo 1 d., penktadienį, 17.30 val. monografija bus pristatoma Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53). Kovo 13 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

Kovo 22 d., penktadienį, 16 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių erdvėje (Gedimino pr. 51).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt