Nežymūs savijautos pokyčiai gali byloti apie rimtą sutrikimą: gydytoja ragina pasitikrinti

Nuovargis, nemiga, nerimas, pablogėjusi atmintis, staigūs svorio pokyčiai bei suprastėjusi odos ir plaukų būklė – šie neigiami organizmo pokyčiai gali rodyti skydliaukės veiklos sutrikimus. Sutrikus jos veiklai, organizme gaminama per mažai arba per daug hormonų, negydoma būsena gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Dalia Kozlovienė pasakoja kaip atpažinti ir kaip išvengti skydliaukės sutrikimų.

„Skydliaukė yra drugelio formos liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje, sverianti apie 15-25 gramų. Nors ir pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokia mažytė liauka nėra labai reikšminga, išties yra atvirkščiai. Skydliaukė lemia itin daug organizme vykstančių procesų ir jos sutrikimai gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę ir sveikatą. Skydliaukės sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai – opi problema“, – sako gydytoja.

Kaip atpažinti?

Vienas dažniausiai pasireiškiančių skydliaukės sutrikimų – hipertirozė, ją sukelia skydliaukės hormonų perteklius. Esant šiam sutrikimui gali pasireikšti staigus svorio kritimas (esant geram apetitui), padažnėjęs širdies plakimas, drebančios rankos, nerimas, viduriavimas, padidėjęs prakaitavimas ir raumenų silpnumas.

Dar vienas dažnas skydliaukės sutrikimas – hipotirozė, kurią lemia sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia dideliu nuovargiu, svorio padidėjimu, vidurių užkietėjimu ir šalčio netoleravimu. Hipotirozę gali išduoti ir pašiurkštėjusi oda, jos blyškumas, patinę paakiai, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai. Sumažėjus skydliaukės hormonų kiekiui atsiranda mieguistumas, prislėgta nuotaika, blogėja atmintis.

„Dažniausiai skydliaukės veiklos sutrikimus sukelia autoimuninės ligos ar mazginiai skydliaukės pakitimai. Taip pat skydliaukės veiklą gali sutrikdyti jodo trūkumas ar perteklius, tam tikrų vaistų širdies ritmo sutrikimui gydyti vartojimas, taikytas spindulinis gydymas kaklo srityje, įtakos gali turėti genetika ir nėštumas“, – sako gydytoja.

Būtinoji profilaktika

„Sumažėjus skydliaukės hormonų kiekiui pacientas gali nejausti jokių simptomų, nes bendra sveikatos būklė blogėja palaipsniui, tad daugelis sergančiųjų gali ilgai nesuprasti kad serga ir manyti, jog nežymūs sveikatos pokyčiai yra normalu. Tokiais atvejais liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai, kai pacientai kreipiasi dėl kitų priežasčių. Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis dažniausiai pasireiškia ryškesniais simptomais, todėl pacientai su negalavimais kreipiasi patys“, – pasakoja D. Kozlovienė.

Skydliaukės sutrikimų simptomai yra būdingi ir kitoms ligoms. Tikslią diagnozę gali patvirtinti tik skydliaukės hormonų kraujyje tyrimai. Tiriama tirotropinis hormonas (TTH), taip pat laisvas tiroksinas (LT4) ir laisvas trijodtironinas (LT3), kartais reikalingas ir skydliaukės antikūnų tyrimas (ATPO, anti-Tg). Skydliaukės audinio struktūrai įvertinti atliekamas skydliaukės echoskopinis tyrimas, o nustačius mazginius pakitimus, kartais tenka atlikti ir mazgo aspiracinę biopsiją.

„Jeigu pacientas įtaria skydliaukės sutrikimus, nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti minėtus tyrimus. Jie padės nustatyti negalavimą ir skirti tikslingiausią gydymą. Jei nustatomas normalus skydliaukės hormonų kiekis, būtina tirti dėl kitų blogos savijautos priežasčių.

Profilaktinius skydliaukės hormonų tyrimus vieną kartą per metus galima atlikti visiems, tačiau ypač rekomenduojama tiems, kurių šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, moterims turinčioms reprodukcinės sveikatos problemų ar planuojančioms nėštumą. Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja žmonėms nuo 35 metų metų kas penkerius metus pasitikrinti skydliaukę. Lietuviams šios rekomendacijos taip pat tinka, nes mūsų šalyje skydliaukės sutrikimai itin dažni“, – teigia gydytoja.

Neignoruokite simptomų

Gydytoja įspėja, kad negalima ignoruoti simptomų, bylojančių apie sutrikusią skydliaukės veiklą – kitaip vėliau gali tekti gydyti ir skydliaukės disbalanso sukeltas pasekmes.

„Negydomi skydliaukės sutrikimai gali prišaukti širdies ritmo sutrikimus, raumenų atrofiją, kaulų retėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, depresiją, nevaisingumą“, – įspėja D. Kozlovienė.

Gydytoja sako, kad šiuo metu dar nėra patikimų būdų kaip užkirsti kelią skydliaukės ligoms, tačiau esama bendrųjų patarimų prevencijai. Itin svarbu vengti stresinių situacijų – stresas vienas didžiausių sveikatos priešų. Taip pat ypatingą dėmesį savo būklei turėtų skirti tie, kurių šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis.

“Normaliai skydliaukės hormonų gamybai reikalingas jodas. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis, tad dažnai jo tenka vartoti papildomai. Skydliaukės veiklai svarbus ir kitas mikroelementas – selenas. Kai kurie tyrimai rodo, jos yra sąsajų tarp skydliaukės veiklos sutrikimų ir glitimo netoleravimo. Tad patariu vengti streso, būti fiziškai aktyviems, valgyti pakankamai maisto produktų turinčių jodo bei riboti maisto produktus su glitimu“, – pataria gydytoja.