Nežinojimas grasina nelaime

Šiauliai

Įspėjimas. Nebūtina būti saulėje, kad patirtumėte šilumos smūgį. Tam pakanka ir kelių valandų, praleistų tvankioje patalpoje, dirbant nevėdinamoje patalpoje, aktyviai judant ir geriant mažai vandens, sportuojant. (Fort George G. Meade Public Affairs Office nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

87843

Klaidingai manoma, jog karštis žmogų veikia, tik skaisčiai šviečiant saulei, o jai nusileidus ir sumažėjus oro temperatūrai, pavojus nebegresia. Saulei dosniai dovanojant šilumą, išlikti atsakingiems būtina, tiek veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, tiek vakarais, kai dienos karščio bangų šiluma susigeria į asfaltą ir išgaruoja į orą.

Nepervertinkite savo organizmo galimybių

Besimėgaujant įsibėgėjančia vasara, svarbu atminti, jog mūsų oda nėra pritaikyta intensyviai saulei, tad kai karštis pakyla aukščiau nei 30 laipsnių, svarbu saugotis tiesioginių saulės spindulių, sukeliančių labai daug problemų. Perkaisti galima ir esant neaukštai oro temperatūrai, ypač kai yra didelė santykinė oro drėgmė.

Nėra tikslių rekomendacijų, kokia oro temperatūra žmogui yra pavojinga, todėl karštomis vasaros dienomis savo sveikata rūpintis reikia labiau nei įprastai. Juolab kad didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį.

Alinant karščiams, dažnas valgome mažiau nei įprastai arba apskritai atsisakome maisto, pakeisdami jį dideliais kiekiais skysčių. Visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Armalienė sako, jog taip galima tik dar labiau sau pakenkti. Negaudamas maisto medžiagų, skrandis stengiasi pašalinti skysčių perteklių, o tai neretai sukelia pykinimą, refliuksą ar net opą. Per karščius vertėtų šiek tiek pakoreguoti savo dienos meniu, pirmenybę teikiant daržovėms ir rūgštaus pieno produktams. Labai sočiai prisivalgyti nereikėtų.

Klaidinga save prievartauti, stengiantis išgerti daugiau skysčių karštą vasaros dieną, nei esate įpratę. Per didelis skysčių kiekis organizme gali sukelti vandens intoksikaciją, kuri pasireiškia panašiais į perkaitimą sindromais su šlapimo pradingimu ir traukuliais. Tai aktualu ypač tiems, kurie kasdien išgeria mažai vandens.

Vandenį gerti tiesiog reikia įprasti. Pradėkite nuo stiklinės vandens per valandą. Tinkamiausias – paprastas vanduo, kurį paįvairinkite, pagardindami citrinomis, apelsino skiltele, šviežios mėtos, rozmarino lapeliais, uogomis. Retsykiais galima atsigerti sulčių, arbatos, bet šie gėrimai neturi pakeisti vandens. Šilta arbata tik dar labiau skatina prakaitavimą, tad jeigu jaučiate, kad prakaitas bėga upeliais, labiau jums tinka vėsūs gėrimai.

Dėl didelių temperatūros svyravimų per karščius, kai perkaitus skubama vėdintis šaltais gėrimais, dažniau sergama peršalimo ligomis, plaučių uždegimu, beria pūslelinė. Tam, žinoma, įtakos turi susilpnėjęs imunitetas.

Nereikėtų piktnaudžiauti ir gazuotais gėrimais, nes juose esanti angliarūgštė dirgina skrandžio gleivinę. Kartu su burbuliukais ir deguonimi skystis lengviau patenka į audinius, tad kūnas neišvengiamai tinsta. Didėjant oro temperatūrai, kyla žmogaus kraujo spaudimas, o gausus skysčių vartojimas jį dar labiau pakelia.

Laukti, kol aplankys troškulys, taip pat nederėtų. Troškulys informuoja, kad normaliam organizmo funkcionavimui jau trūksta skysčių. Troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirtingų rūšių gėrimais. Tokiu būdu organizmas gaus daugiau ir įvairesnių rūšių mineralinių medžiagų ir mikroelementų.

Išgertas per mažas skysčių kiekis taip pat graso sveikatos sutrikimais – aštrėja širdies nepakankamumas, didėja kraujo klampumas ir kt. Skysčių kiekį šalintis iš organizmo skatina alkoholio vartojimas, tad karštą vasaros dieną gaivintis šaltu alumi netinka.

lucas-albuquerque-1648242-unsplash.jpg

Ištikus pavojui, organizmas siunčia signalus

Karščiai ypač pavojingi vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų sistemos, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis, cukriniu diabetu, sirgusiems odos vėžiu, tuberkulioze ir kt.

Šilumos smūgio požymiai – mieguistumas, silpnumas, galvos svaigimas, skausmas. Kūno perkaitimą sukelia viskas, kas vienaip ar kitaip sutrikdo prakaito skyrimąsi ir apsunkina jo išgarinimą. Nesiimant priemonių perkaitimui sustabdyti, parausta veidas, kyla kūno temperatūra, imama vemti, viduriuoti.

Dažniausiai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu. Pagrindinės saulės smūgio priežastys – saulės spinduliai, tiesiogiai kepinantys apnuogintą kūną bei nepridengtą galvą. Išsiplėtus smegenų kraujagyslėms, gali sutrūkinėti smulkieji smegenų kapiliarai, dėl to atsiranda periferinės ir centrinės nervų sistemos sutrikimų. Saulės smūgį dar labiau sustiprina tvankuma, nevėjuotas, ramus oras, persivalgymas, rūkymas, alkoholio vartojimas.

Saulės smūgis, kuris gali užklupti ir praėjus kelioms valandoms po buvimo saulėje, rodo, kad kūnas gavo daugiau šilumos, negu organizmas gali suvaldyti, tinkamai vėsinti organus ir kūną. Ištikus saulės smūgiui, staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išpila šaltas prakaitas, išbąla veidas.

Tiek gavus šilumos, tiek saulės smūgį, žmogus gali nualpti. Ištikus šilumos arba saulės smūgiui, sutrinka viso organizmo medžiagų apykaita, kraujagyslių ir širdies veikla, gali susidaryti smegenų edema, sutrikti inkstų veikla, todėl, anot specialistės, žmogus savo sveikata rizikuoti neturėtų. Patyrus saulės smūgį, nereikėtų numoti į medikų rekomendacijas, nepaisant, kad darbai darbus veja ir gyvenimas tęsiasi toliau. Rūpinantis savo sveikata, pravartu kelias dienas laikytis lovos režimo, kad būtų atkurta nervų sistemos veikla, kraujo cirkuliacija, įvairios biocheminės reakcijos organizme.

skeyndor-nuotr-33613897263-e05a38b2c8-o.jpg

Profilaktika apsaugo nuo liūdnų pasekmių

Kai karštis pakyla aukščiau nei 30 laipsnių, vertėtų saugotis tiesioginių saulės spindulių ir ilsėtis tik pavėsyje. Lepintis saulėje ypač nesaugu, vartojant vaistų. Pavyzdžiui, aspirino ir saulės sąveika neretai paskatina kraujavimą, todėl atsiranda odos hemoraginis bėrimas, o padidėjus kraujagyslių pralaidumui, dažnai kraujuojama iš nosies.

Šiukštu neužmikite saulėje. Neikite į ilgai trunkančias ekskursijas. Pati aktyviausia ir pavojingiausia saulė nuo 12 iki 15 val., tokiu laiku geriau nesideginti. Vidurdienį geriausia praleisti pavėsyje. Į paplūdimį – nuo 16 val., kai jau sumažėjęs saulės aktyvumas.

Net ir geriausias odos priežiūros kremas negali ilgam, o juolab visiškai apsaugoti nuo saulės. Pasitepę tikrai kokybiškomis priemonėmis, galite joje išbūti iki kelių valandų. Kremai nuo saulės turi būti naudojami kaip apsauga nuo saulės, o ne kaip galimybė pasilikti ilgiau saulės kaitroje.

Neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai, o blogiausia – nebeišnyksta. Saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20 ar 30 metų, nepaisant, jog įdegį prarandame vėliausiai po kelių mėnesių.

Saulės kaitra ypač pavojinga kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Intensyvus saulės spindulių poveikis vaikams – svarbus odos vėžio rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos ir ilgalaikiams odos pažeidimams, saulės alergijos rizikai. Tad laikai, anot specialistės, kai nuogai išrengti vaikai straksi saulės kaitroje, turėtų būti padengti storu užmaršties dulkių sluoksniu. Rūpinantis savo vaikų sveikata, jautrią jų odelę svarbu apdengti šviesios spalvos marškinėliais su ilgomis rankovėmis.

Fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, o per patį karštymetį nebūkite fiziškai aktyvūs. Karštą vasaros dieną nuolat dėvėkite šviesios spalvos natūralaus pluošto galvos apdangalą. Vilkėkite lengvus, orui pralaidžius drabužius. Akis saugokite po tamsiais akiniais. Kartkartėmis atsigerkite vandens, nors ir nejaučiate troškulio.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt